Per renginio pertrauką vyko ekologiškų produktų pristatymas – mugė.

Apie trumpąsias maisto grandines, kuomet produkcija iš ūkininko patenka tiesiai vartotojui ant stalo, esame girdėję visi, to siekiama metai iš metų. Ar yra poslinkis, kokios skatinimo, finansinės paramos galimybės, analizuota praėjusį penktadienį Vėžaičių konferencijų centre vykusiame renginyje „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“.

Iki 120 tūkst. Eur vienam projektui

Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė pastebėjo, jog trumposios maisto tiekimo grandinės (iš ūkininko – tiesiai vartotojui) turi daug privalumų. Tai pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas; vietos rinkos skatinimas; žemės ūkio įvairinimas; kokybiško maisto tiekimas į rinką.

Labai svarbu, kad ūkininkai, siekiantys kurti trumpąją maisto tiekimo grandinę, gali gauti iki 120 tūkst. Eur vienam projektui. Partneriai yra privalomi.

Renginyje dalyvavusi dr. Vilma Atkočiūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto profesorė, atkreipė dėmesį, kad valstybėje nepajėgiama suvaldyti skurdo ir socialinės atskirties reiškinių (ypač kaimo vietovėse). Europos Komisijos ataskaitoje (2018) Lietuvos būklei apžvelgti pateikta tokia išvada: „Nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, nelygybė ir skurdas tebėra vieni iš didžiausių ES“. Siauras vietinių maisto produktų asortimentas, menka šių produktų pasiūla ir aukšta jų savikaina rodo tvarių ekonominių nišų stoką kaimo vietovėse, taip pat liudija menką kaimo gyventojų verslumo lygį. Vietos maisto sistemos organizavimas, anot V. Atkočiūnienės, yra daugiau viešas reikalas, priklausantis nuo viešojo, privataus ir pilietinio sektoriaus partnerystės, suinteresuotųjų žinių ir kompetencijos, teisinės ir politinės aplinkos palankumo.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas teigė neabejojantis trumpųjų maisto grandinių nauda.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas teigė neabejojantis trumpųjų maisto grandinių nauda.Parama ugdymo įstaigoms

ŽŪM ministro patarėja G. Pupšytė kalbėjo apie paramą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Siekiama skatinti ekologiškų ir nacionalinės kokybės produktų vartojimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Dengiamas kainų skirtumas (20 Eur vienam vaikui per mėnesį), susidarantis vaikų maitinimui naudojant pagal kokybės sistemas pagamintus produktus vietoje įprastinių maisto produktų ir žaliavų.

Pareiškėjai – savivaldybių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kurios pačios gamina maistą vaikams, t. y. neperka paslaugos.

2019 m. parama pasinaudojo 7 paramos gavėjai, maitinantys 997 vaikus, jiems kompensuotas kainų skirtumas už 57 131,25 Eur valstybės biudžeto lėšų. 2020 m. paraiškų rinkimui skirta 571 tūkst. Eur. 2020 m. paramoje dalyvauja 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 4 Panevėžio r., po 2 Ukmergės r. ir Lazdijų r., po vieną Kauno r. ir Vilniaus miesto.

Sėkmė – bendrystėje

Renginyje pristatyti sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiai. Sužavėjo nuoširdus Plungės rajone gyvenančios vaistažolių, daržovių, uogų augintojos Vaivos Jundulaitės biodinaminio ūkio kūrimo istorijos pristatymas. Pranešėja akcentavo, kad bendradarbiaujant su kaimynais lengviau parduoti savo produkciją, taip pat efektyviai sprendžiamos ir transportavimo problemos. Biodinaminio ūkio partneris bitininkas Donatas Ambrutis žaismingai papasakojo, kaip jam pavyko pritraukti klientus, kurie anksčiau tik pravažiuodavo pro sodybą.

Ne mažiau įdomi ir kito V. Jundulaitės verslo partnerio sūrininko Arūno Normanto verslo pradžios istorija, kai nieko šio srityje neišmanydamas klaipėdietis sugalvojo pradėti verslą kaime ir įsigijo ožkų.

Motyvuojantys pavyzdžiai

Vėžaičių bendruomenės atstovas Vidmantas Gedvilas papasakojo, kaip Vėžaičių konferencijų centras nuo pat savo darbo pradžios sėkmingai bendradarbiauja su Brožių kaimo bendruomene, kuri teikia maitinimo paslaugas įvairiems renginiams: seminarams, konferencijoms, įvairioms privačioms šventėms.

Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė išsamiau pristatė Brožių virtuvės veiklos istoriją, akcentavo, kad trumpoji maisto tiekimo grandinė (daržovių augintojas Vidmantas Kerpė – Buivydų ekologinis ūkis – „Brožių virtuvė“ – Vėžaičių konferencijų centras) susiklostė savaime, nes bendradarbiaujant žymiai paprasčiau ir naudingiau veikti. Daržovių augintojas V. Kerpė, iš tos pačios Vėžaičių seniūnijos, pademonstravo, kokias daržoves augina, atsakė į renginio dalyvių klausimus. Įdomiai ir išsamiai savo ūkį ir gaminamą produkciją pristatė ūkininkė Daiva Buivydienė.

Su MB „DAIGAS LT“ projektu, kuris įgyvendintas Kelmės rajone, supažindino projekto vadovas Dalius Žilinskas. Projekto esmė – kooperacija ir rinkodaros kūrimas maisto gamintojams.

Skelbs kvietimą

Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ administratorė Jūratė Vasiliauskienė pristatė pradedamą įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektą „Maistas, kurį galima valgyti“. Projekto partneriai – Šilutės, Kretingos, Plungės, Šilalės vietos veiklos grupės. Siekiama sukurti penkių partnerių neformalią partnerystės grupę, tampant bendra jungtimi tarp vietos augintojų, perdirbėjų ir vartotojų. Pagal projektą bus sukurti visų partnerių teritorijų išteklių žemėlapiai, organizuojami mokymai maisto produktų gamintojams, konferencijos, tikslinės išvykos į Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją.

VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė priminė, kad VVG „Pajūrio kraštas“ dar šiais metais skelbs kvietimą teikti vietos projektų paraiškas pagal vietos plėtros strategijos priemonės veiklos sritį „Parama žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkodarai“. Veiklos sritis skirta didinti smulkių žemės ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą, užtikrinti inovacijų diegimą, skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai, kartu skatinant partnerystę ir bendradarbiavimą.

Kyla egzistencinė grėsmė: laikas prisiimti atsakomybę

Žemės ūkio ministerijos ministro patarėja G. Pupšytė akcentavo, kad klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui: kyla vidutinė globali temperatūra. Lietuvoje nuo 1961 m. gerokai padaugėjo vasariškai šiltų dienų, kurių maksimali oro temperatūra aukštesnė nei 25°C; fiksuojamas spartus vandenyno lygio kilimas; vegetacijos kaita; sausrų intensyvėjimas; kritulių kiekio pasikeitimas; dažnesni upių potvyniai; daugiau ekstremalių reiškinių – tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t.

Dėl to laikas prisiimti atsakomybę. ES imasi lyderio pozicijos. Paskutinius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis – žmonių veikla. Europos žaliasis susitarimas – nauja Europos augimo strategija ir iššūkis žemės ūkiui. Europos ekonomika turi būti pertvarkyta į modernią, veiksmingai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. nebebūtų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nė vienas asmuo ir regionas nebūtų paliktas nuošalyje. Europos žaliasis kursas apima visus ekonomikos sektorius, visų pirma transportą, energetiką, žemės ūkį, pastatų sektorių, taip pat plieno, cemento, tekstilės ir cheminių medžiagų pramonę.

Agnė ADOMAITĖ