Roberto Patronaičio nuotr.

Dėl ekonominių problemų per koronakrizę šimtai tūkstančių žmonių, anot tyrimo, atsuko nugaras Didžiajai Britanijai. Tai yra „beprecedentis užsienyje gimusios darbo jėgos egzodas“, teigia ekonomikos tyrimų instituto „Economic Statistics Centre of Excellence“ Londone mokslininkai, kuriuos cituoja agentūra APA.

„Didelę dalį per pandemiją prarastų darbo vietų užėmė ne britų darbuotojai. Ir tai dabar labiau atsispindi grįžtamosios migracijos nei nedarbo rodikliuose“, – sakoma tyrime. Jo autoriai remiasi darbo rinkos duomenimis. Ypač tai pajuto Londonas, kur kas penktas gyventojas yra užsienietis – gyventojų skaičius sostinėje, anot tyrimo, sumažėjo 700 000. Šalies mastu tai gali būti daugiau nei 1,3 mln. „Jei tai daugmaž tikslūs duomenys, tai yra didžiausias britų gyventojų skaičiaus sumažėjimas nuo Antrojo pasaulinio karo“, – rašo mokslininkai.

Anot jų, nėra įrodymų, kad užsienyje gyvenantys britai panašiu mastu būtų grįžę į Jungtinę Karalystę. Kartu mokslininkai pripažįsta, kad tai gali būti laikinai reiškinys ir kad didelė dalis užsieniečių galimai po pandemijos grįš į Didžiąją Britaniją.

Britų ekonomikai užsieniečiai laibai reikalingi. Tačiau su pandemija susijęs jų išvykimas nėra vienintelis pavojus. Daugelis sektorių baiminasi darbuotojų stygiaus ir dėl „Brexito“ bei griežtesnių migracijos įstatymų. „Bloomberg“ neseniai pranešė, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančių atvykėlių iš Rytų Europos skaičius sumažėjo iki 2015 metų lygio, tokį pokytį lėmė pereinamojo „Brexit“ laikotarpio pabaiga ir dėl naujojo koronaviruso ėmusi strigti šalies ekonomika.

Jungtinės Karalystės pilietybės neturinčių gyventojų skaičius šalyje ėmė drastiškiausiai mažėti birželį, o didžiąją dalį išvykusiųjų sudaro vadinamųjų EU8 šalių, prie Europos Sąjungos prisijungusių 2004 metais, piliečiai, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės statistikos tarnybos parengtoje ataskaitoje. Tarp tokių valstybių narių – Lenkija, Estija ir Slovėnija.

Turimi duomenys verčia samprotauti, ar minėtieji darbininkai, pasibaigus COVID-19 krizei, dar sugrįš. Imigracija buvo labai svarbus argumentas 2016 metais įvykusiame „Brexit“ referendume, buvo nemažai tvirtinančių, kad bloke galiojanti didelė judėjimo laisvė Jungtinės Karalystės piliečiams sudarė pernelyg didelę konkurenciją dėl darbo vietų gimtinėje. Tokiems sektoriams kaip statybos ir sveikatos priežiūra priklausantys verslai buvo priversti imtis lankstesnės samdymo politikos.

Dvigubas COVID-19 ir „Brexit“ smūgis gali pasitarnauti bandant paaiškinti, kodėl Jungtinėje Karalystėje smarkiai sumažėjo atvykėlių iš Rytų Europos. Per pirmąjį karantiną Jungtinėje Karalystėje praeitų metų pavasarį savo veiklą laikinai nutraukė visi nebūtinąsias paslaugas teikiantys verslai, užsidarė mokyklos, tad dalis darbininkų išvyko.

Londonas, kurio paslaugų sektoriui naujasis koronavirusas smogė itin skaudžiai, patyrė didžiausių žmogiškųjų nuostolių. Nepaisant išvykusiųjų skaičiaus, lenkai vis dar sudaro didžiausią Jungtinės Karalystės pilietybės neturinčių gyventojų skaičių. Londone vos daugiau nei vienas penktadalis gyventojų yra ne šalies piliečiai, tai didžiausias skaičius visuose Jungtinės Karalystės regionuose.