Su prestižiniu JAV dienraščiu „Boston Globe“ susijęs biuletenis „Daily Chatter“ paskelbė straipsnį su nuorodomis į daugelį kitų šaltinių apie Ukrainą, kurioje vis dar žvanga ginklai.

Kaip gruodžio 1 d. rašė šis biuletenis, nepaisant paliaubų, kovos tarp ukrainiečių pajėgų ir Rusijos palaikomų separatistų rytinėje Ukrainoje tebevyksta.

Tiesa, šis konfliktas šiuo metu nebesulaukia didelio Vakarų žiniasklaidos dėmesio. Tačiau Donbase nuolatos žūsta ar sužeidimus patiria civiliai ir kariai. Taip bent teigia angliakalbis Ukrainos sostinės laikraštis „Kyiv Post“.

„Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija neseniai pranešė, – tęsia biuletenis „Daily Chatter“, –  jog kas savaitę Donbase vidutiniškai nutinka per 220 su sunkiąja ginkluote susijusių incidentų, taigi daug daugiau nei jų nutikdavo po paliaubų įsigaliojimo vasarą, kuomet tokių incidentų kas savaitę pasitaikydavo tik 40.“

„Šie incidentų padažnėjimo ženklai jau seniai matyti“, – teigia žinių agentūrai „Reuters“ ESBO monitoringo pareigūnas Alexanderis Hugas ir pridūrė: „mes savo pranešimais įspėjome, kad situacija vėl pamažu prastėja“.

Tą gali pakeisti Vakarų pastangos Ukrainoje dislokuoti taikdarių dalinius. Kaip neseniai pranešė dienraštis „Wall Streeet Journal“, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šalys norėtų į rytų Ukrainą pasiųsti 20 tūkstančių Jungtinių Tautų taikos saugojimo karių.

Ši idėja gali būti patraukli visiems. Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jos įgyvendinimas įgalintų prisistatyti kaip taikdarį. Ukrainos vadovams tai suteiktų laiko persigrupuoti kariškai ir ekonomiškai. O amerikiečiai gautų progą aiškintis su Maskva dėl jai prikišamų nusižengimų pasirašytoms nusiginklavimo sutartims.

Tačiau, kaip pranešė Kanados dienraštis „Toronto Star“, Rusija norėtų, kad taikos saugotojai kontroliuotų vien abi kariaujančias puses skiriančią fronto liniją ir nieko daugiau.

Bet tai užtvertų vieną Ukrainos dalį nuo kitos, todėl Kijevas šią idėją atmetė, sakydamas, jog taikos saugotojai turėtų patruliuoti visas okupuotas teritorijas.

Kadangi JT Saugumo Taryba turi taikos saugojimo karių įvedimą aprobuoti ir Rusija toje taryboje turi veto teisę, tai diplomatiniai manevrai šiuo klausimu gali būti labai intensyvūs – bet galų gale baigtis šnipštu.

Svarbiausia čia – kontekstas.

Kaip neseniai dienraštyje „Washington Post“ rašė žurnalistas Joshas Roginas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali apsispręsti klausimu, ar suteikti Ukrainai ginklų.

Bet tuo jis tik pratęsia buvusios B. Obamos vyriausybės dvejojimą ir neryžtingumą tokiu metu, kai Donbasas dega.

Kita vertus, kaip pažymėjo savaitraštis „Newsweek“, Jungtinės Valstijos  tiekia Ukrainai anglies, o tai gali sustiprinti Kijevo pozicijas, kadangi didžiąją dalį savo energijos jis gauna tik iš Maskvos.

Tuo tarpu Ukraina svarsto galimybę nutraukti visus saitus su Rusija, pranešė „Laisvosios Europos radijo“ Prahoje žinių tarnyba. Toks judesys galėtų priversti V. Putiną skirti daugiau laiko bei išteklių kariniam sprendimui Ukrainoje, bet tai pirštu prikišamai išryškintų Maskvos kišimąsi į šį regioną.

„Kaip ten bebūtų, daugelio nuomone tai rodytų tarptautinės bendruomenės bejėgiškumą, jeigu tada, kai jos vadovai tik kalba ir žongliruoja užkulisiuose, kraujas dar smarkiau liejasi palei vieną iš tolimiausių sienų Europoje“, – rašo biuletenis „Daily Chatter“.

Tačiau neramu ne tik Ukrainos rytuose, bet nerimą kelia ir poslinkiai pačiame Kijeve.

Ten, kaip gruodžio 5-ąją pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, suimtas buvęs Gruzijos prezidentas ir buvęs Odesos gubernatorius, o dabar Ukrainos opozicijoje besireiškiantis politikas Michailas Saakašvilis. Pasak Ukrainos slaptųjų tarnybų, jis pridėjęs prie nusikaltėlių grupuotės.

Praėjusį savaitgalį M. Saakašvilis vadovavo protestams prieš Ukrainos prezidentą P. Porošenką ir reikalavo jį atstatydinti. Anot pareigūnų, šią manifestaciją finansavo politikai, kurie 2014-aisiais po tuometinės vyriausybės žlugimo buvo pabėgę į Maskvą.

„Pažymėtina, kad M. Saakašvilį po jo atsistatydinimo Gruzijoje į Ukrainą pakvietė ne kas kitas, bet pats Petro Porošenka. Tačiau ilgainiui jiedu susikivirčijo“, – rašė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistas.

M. Drunga

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ