Kremlius dar kartą patvirtino ironišką Rusijos kaip valstybės su nenuspėjama praeitimi apibūdinimą: Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rusijoje prezidento sprendimu nuo šiol bus laikoma kita diena.

Kada baigėsi karas?

„Kas valdo praeitį, tas valdo ateitį; kas valdo dabartį, tas valdo praeitį“ – šiuos britų rašytojo George‘o Orwello žodžius iš jo garsios totalitarinės antiutopijos „1984-ieji“ neseniai priminė iš pažiūros gana keistas Rusijos valdžios sprendimas viena diena perkelti Antrojo pasaulinio karo pabaigos datą ir šalyje įteisinti naują šventę. Rusijos parlamentas – Valstybės Dūma – priėmė įstatymą, pagal kurį Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena laikoma 1945 m. rugsėjo 3 d., o ne rugsėjo 2-oji, kaip iki šiol. Prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius šį partijos „Vieningoji Rusija“ atstovų abiejuose parlamento rūmuose inicijuotą ir Dūmos priimtą įstatymo projektą, Rusija ir Vakarų šalys, antihitlerinės koalicijos dalyvės, skirtingomis dienomis minės ne tik karo veiksmų Europoje 1945 m. pabaigą, bet ir viso Antrojo pasaulinio karo baigtį.

Toks skirtingas požiūris į istorinius įvykius glumina. Ir jei tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios sprendimas karo Europoje pabaiga laikyti ne 1945 m. gegužės 8 dieną, kai įsigaliojo antihitlerinės koalicijos valstybių, taip pat ir Sovietų Sąjungos, aukščiausiosios karinės vadovybės atstovų pasirašytas nacistinės Vokietijos pajėgų kapituliacijos aktas, o gegužės 9-ąją, dar yra suprantamas (kapituliacija įsigaliojo gegužės 8 d. 23 val. 01 min. Berlyno laiku, kai Maskvoje jau buvo gegužės 9 d. 01 val. 01 min.), tai antruoju atveju chronologinio tikslumo motyvas beprasmiškas. Antrasis pasaulinis karas, didžiausias ir baisiausias žmonijos istorijoje, oficialiai pasibaigė 1945 m. rugsėjo 2 d. 9 val. 02 min. Tokijo laiku, kai Tokijo įlankoje stovinčio JAV karo laivo „USS Missouri“ denyje Japonijos valdžios atstovai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Jį kartu su kitais sąjungininkų karinės vadovybės atstovais 9 val. 16 min. savo parašu patvirtino ir Sovietų Sąjungos generolas leitenantas Kuzma Derevianko. Maskvoje tuo metu buvo ankstus rugsėjo 2 d. rytas, 4 val. 16 min. Taigi, ir Vakarų sąjungininkės, ir Sovietų Sąjunga bei Kinija formaliai galėjo Antrojo pasaulinio karo pabaiga laikyti 1945 m. rugsėjo 2 d., tačiau ir tuometinės Kinijos, ir Sovietų Sąjungos valdžia nusprendė pergalės prieš Japoniją diena pripažinti rugsėjo 3-ąją.

Jei laiko veiksnys čia niekuo dėtas, kodėl susidarė vienos dienos skirtumas? Reikalas tas, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė 1945 m. rugpjūčio 15 d. pradėjo Japonijai priklausančių Kurilų salų užėmimo operaciją. Rugsėjo 1 d. sovietinės pajėgos išsilaipino Kunaširo ir Šikotano salose. Nors kitą dieną, po kapituliacijos akto pasirašymo, japonų įgula nustojo priešintis, desantinė operacija vyko toliau, kol rugsėjo 4 dieną sovietinė kariuomenė užėmė penkias mažesnes Pietų Kurilų salas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Stalinas norėjo okupuoti ir Hokaidą, antrąją pagal dydį Japonijos salą, tačiau dėl Vakarų spaudimo buvo priverstas to atsisakyti. Sovietinių istorikų teigimu, ginkluotas japonų pasipriešinimas Kurilų salose išsilaipinusiems sovietiniams kariams liovėsi tik rugsėjo 3 dieną, todėl ji Stalino sprendimu Sovietų Sąjungoje buvo paskelbta pergalės prieš Japoniją ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena. Taigi, kaip bebūtų keista, Kurilų salas Sovietų Sąjunga galutinai okupavo tik po Antrojo pasaulinio karo pabaigos: formaliai tai buvo padaryta tik rugsėjo 5 dieną.

Japoniško tanko liekanos Šumšu saloje Šiaurės Kuriluose primena, kad taikos sutartis tarp Rusijos ir Japonijos vis dar nepasirašyta.

Pagrasino neatvykti

Sovietų Sąjungos politika Japonijos atžvilgiu Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai 1945 m. rugpjūčio 8 d. Maskva, sulaužiusi sutartį dėl neutralumo, jai paskelbė karą, dėl Rusijos valdžios perkeltos karo pabaigos datos vėl patraukė Japonijos visuomenės dėmesį. „Asahi Shimbun“, vienas didžiausių šalies dienraščių, šia proga konstatavo, kad Rusijai viena diena perkėlus oficialią Antrojo pasaulinio karo pabaigos datą, tai neišvengiamai atsilieps abiejų šalių santykiams. Skelbiama, kad Japonijos vyriausybė jau informavo Maskvą, kad jei dėl koronaviruso pandemijos iš gegužės 9 d. atkeltos 75-osios pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimo iškilmės bus surengtos rugsėjo 3 d., kaip neva planuoja Kremlius, Japonijos premjeras Shinzō Abe į jas neatvyks.

Kad būtų galima suprasti išoriškai nepriekaištingai paslėpto japonų įniršio dėl Kremliaus žongliravimo istorinėmis datomis, pritaikant jas vidaus politikos tikslams, motyvus, reikėtų pabandyti pažvelgti į kone 8 dešimtmečių istorinę praeitį jų akimis. Sovietų Sąjunga, vykdydama 1945 m. vasario 4–11 d. vykusios Jaltos konferencijos nutarimus, 1945 m. rugpjūčio 8 d. paskelbė karą Japonijai. Jau kitą dieną prasidėjo karo veiksmai. Rugpjūčio 14 d. Japonija sutiko su Potsdamo deklaracijos reikalavimu pasiduoti sąjungininkų pajėgoms, o dar po 2 dienų Japonijos karinė vadovybė įsakė visoms kariuomenės rūšims nutraukti karo veiksmus. Nepaisant to, Sovietų Sąjunga, stojusi į karą su Japonija viena paskutiniųjų, toliau atakavo japonų pajėgas Mandžiūrijoje, šiaurinėje Korėjos pusrutulio dalyje, Pietų Sachaline ir Kuriluose. Nors Japonija pasirašė Potsdamo deklaraciją ir sutiko kapituliuoti, jos pajėgos vardan savigynos buvo priverstos kautis su sovietine kariuomene, rašo „Asahi Shimbun“. Sovietai karo veiksmus nutraukė tik rugsėjo 5 d.

Sovietų Sąjunga 1945 m. vasarą užpuolė Japoniją tam, kad užsigrobtų naujų teritorijų ir išplėstų savo įtaką Tolimuosiuose Rytuose, ir tai buvo pateikiama kaip aukščiausias teisingumas, teigia leidinys. Net ir dabar tokia propaganda Rusijoje naudojama politiniais tikslais, bet japonai esą su tuo nesitaikstys. Kad pateisintų Japonijos užpuolimą Antrojo pasaulinio karo metais, Sovietų Sąjunga priklijavo jai militaristinės valstybės etiketę ir pastatė į vieną gretą su nacistine Vokietija. Taip, Japonija iki kapituliacijos buvo militaristinė valstybė, bet negalima sakyti, kad Stalino vadovaujama Sovietų Sąjunga buvo kuo nors geresnė, rašo „Asahi Shimbun“.

Nejuda iš vietos

Jau daugiau nei 7 metus trunkantys Japonijos premjero S.Abe ir Rusijos prezidento V.Putino bandymai kaip nors atlaisvinti abiejų šalių teritorinio ginčo dėl Pietų Kurilų mazgą apčiuopiamų rezultatų nedavė. Tiesa, 2018 m. rudenį V.Putinas Japonijos premjerui netikėtai buvo pasiūlęs be jokių išankstinių sąlygų pasirašyti taikos sutartį tarp Rusijos ir Japonijos, tačiau Tokijas apsiribojo viešu vyriausybės atstovo pareiškimu, kad Japonijos pozicija dėl galimybės išspręsti šiaurinių teritorijų problemą iki pasirašant taikos sutartį tarp dviejų valstybių nepasikeitė.

Vėliau S.Abe vis dėlto pareiškė, kad abiejų šalių vadovai sieks sudaryti taikos sutartį remdamiesi 1956 m. paskelbta bendra Sovietų Sąjungos ir Japonijos deklaracija. Pagal ją Habomajaus ir Šikotano salos atitektų Japonijai, o Sovietų Sąjungai liktų visos kitos pietų Kurilų salos. Tokijas ir toliau laikosi nuomonės, kad teritorinis ginčas turi būti sureguliuotas dar iki taikos sutarties pasirašymo, tačiau jei mainais už dvi susigrąžintas iš esmės nereikšmingas pietinių Kurilų salas Japonijos premjeras sutiktų atsisakyti pretenzijų į Kunašyrą ir Iturupą, tai, ko gero, būtų jo politinė savižudybė.

Dabartiniai Kremliaus politiniai manevrai su istorinių datų „stumdymu“ gali baigtis dar didesniu Rusijos ir Japonijos santykių atšalimu. Prieš kelias dienas Japonijos užsienio reikalų ministerija metiniame šalies diplomatinės tarnybos pranešime, vadinamame „Mėlynąja diplomatijos knyga“, vėl pateikė formuluotę apie teritorines pretenzijas Rusijai: paminėjo, kad Pietų Kurilų salos priklauso Japonijai. Prieš metus tokios formuluotės metiniame pranešime nebuvo, turbūt dėl to, kad šalies valdžia dar turėjo iliuzijų pagerinti tarpusavio santykių su Maskva atmosferą. Dabar dokumente teigiama, kad taikos sutartis su Rusija galės būti pasirašyta po to, kai bus išspręstas keturių Kurilų salų teritorinis klausimas.

Beje, politinė įtampa dėl šios nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kurią Rusijos valdžia vėl pakoregavo, neišspręstos problemos Japonijoje neatslūgsta: antai net ir Japonijos komunistų partijos lyderis Kazuo Shii prieš kurį laiką žurnalistams sakė, kad norint greitai susigrąžinti Pietų Kurilų salas, būtina pareikalauti iš Rusijos atiduoti visą Kurilų archipelagą, įskaitant ir šiaurinę jo dalį. Japonų komunistai – anaiptol ne vienintelė politinė jėga, kritikuojanti šalies premjero nuolaidas Rusijai. Vargu ar dabartinis Kremliaus žaidimas su istorinėmis datomis įkvėps Japonijos politikus dar energingiau ieškoti abi puses tenkinsiančio kompromiso.