Koronaviruso epidemija per 3 mėnesius iš užmaršties prikėlė Amerikos prisiminimus apie Didžiosios depresijos laikų neviltį.

Tuo metu, kai Kinija, kurioje kilo COVID-19 epidemijos protrūkis, didina ekonomikos apsukas, o Europa atsargiai švelnina karantino režimą ruošdamasi naujoms infekcijos bangoms, užsikrėtusiųjų skaičiumi pasaulyje pirmaujanti Amerika niekaip negali apsispręsti, ką jai daryti: atsisakyti apribojimų ar numoti į juos ranka.

Sunkus sprendimas

Pasak JAV dienraščio „The New York Times“, šiuo metu amerikiečiai atsidūrė prieš nelengvą pasirinkimą – saugoti savo sveikatą arba net gyvybę, ar gelbėti pragyvenimo šaltinį. Pandemija neatleidžia gniaužtų: mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius šalyje jau viršijo 80 tūkstančių, patvirtinta daugiau nei 1,3 mln. infekcijos atvejų. Statistika rodo, kad Jungtinės Valstijos pagal susirgusiųjų ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičių yra viena sunkiausiai pandemijos paveiktų šalių pasaulyje. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, kai kurios Amerikos valstijos, išgyvenusios sunkiausias pandemijos dienas, jau pradeda po truputį švelninti ekonominės veiklos apribojimus, kurie buvo įvesti bandant pristabdyti užkrato plitimą. Sprendimą, ar jau grįžti į darbą, dabar turi priimti ne valstijų gubernatoriai ar prezidentas Donaldas Trumpas, o milijonai eilinių amerikiečių, rašo „The New York Times“.

Nuo gegužės 1 d. dar 10 valstijų, tarp jų ir Teksaso, gubernatoriai leido vėl pradėti kai kurių komercinių įmonių veiklą ir sumažino arba visai atšaukė nurodymus gyventojams likti namuose. Daugelis jų dėl to turėjo patys sau atsakyti į sunkius klausimus: jeigu sugrįš į darbą, ar gali ten užsikrėsti, susirgti ir užkrėsti savo šeimas? Jei atsisakys dabar, kol nepraėjo infekcijos pavojus, grįžti į darbo vietą, ar gali ją išvis prarasti? O jei pagrindinę uždarbio dalį sudaro klientų paliekami arbatpinigiai, ar yra prasmės grįžti į darbą, jeigu klientų nebus? Kas tada bus su gaunamomis bedarbių išmokomis?

Pasak leidinio, dauguma amerikiečių iki pat šios dienos remia karantino priemones, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, tačiau milžiniška prašymų skirti bedarbio pašalpą banga, kaip cunamis pakilusi nuo kovo vidurio, jau sukėlė stiprią priešingos krypties srovę – žmonėms verkiant reikia pajamų šaltinio. Bedarbių pašalpos, kurias moka valstijų valdžia, yra tiesiogiai susijusios su darbo vieta, tai yra, darbuotojai praranda teisę į šias išmokas, kai tik jų darbdaviai įpareigoja juos grįžti į darbą. Tokia tvarka galioja net ir tuo atveju, jei darbuotojai atsisako paklusti baimindamiesi darbo vietoje užsikrėsti infekcine liga. Tiesa, esama kai kurių išimčių, ir kai kurie gyventojai vis tik gali išsaugoti bedarbio pašalpas apeliuodami į federalinį „CARES Act“ įstatymą. Pagal jį, pašalpos mokamos tiems, kurie užsikrėtė koronavirusu, ir tiems, kurie prižiūri vaikus, nes vaikų darželiai ir mokyklos dėl epidemijos tebėra uždarytos. Bedarbio pašalpos ir kitos išmokos dalį amerikiečių išvadavo nuo nerimo dėl galimybės prasimaitinti ir susimokėti nuomą, todėl daugelis jų visą dėmesį sutelkė į savo pačių sveikatos apsaugą.

Laukia antroji banga

Apsisprendimą neretai lemia ir nuožmi politinė kova, į kurią įsitraukė Donaldo Trumpo respublikonai ir valstijų gubernatoriais išrinkti demokratai. D.Trumpas nekantrauja laukdamas, kada amerikiečiai masiškai grįš į darbo vietas, kurias dar pavyko išsaugoti. Valstijų valdžia, vertindama vietinę epidemiologinę situaciją ir realias grėsmes, priima savus sprendimus dėl karantino režimo, kurie, beje, ne visada sutampa su partinėmis nuostatomis. Respublikonai toli gražu ne visuomet nori, kad ekonominės veiklos ribojimai konkrečiose valstijose būtų kuo greičiau atšaukti, o demokratai ne visais atvejais siekia pratęsti karantiną.

1931 m., Čikaga. Bedarbių eilė prie nemokamos sriubos šalia žymaus gangsterio Al Capone labdaros valgyklos.

1931 m., Čikaga. Bedarbių eilė prie nemokamos sriubos šalia žymaus gangsterio Al Capone labdaros valgyklos.

Tačiau laikas, iš visko sprendžiant, kol kas yra užkrato pusėje: mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius jau viršijo Amerikos karių netektis Vietnamo kare ir toliau didėja. Kai kas nedrąsiai pradeda spėlioti, ar COVID-19 pandemija kartais nepražudys tiek pat amerikiečių, kiek jų gyvybių nusinešė Antrasis pasaulinis karas, kurio pabaigos 75-osios metinės buvo paminėtos prieš kelias dienas. Per šį karą žuvo maždaug 407 000 JAV piliečių. Beje, iki Pirmojo pasaulinio karo ribos (daugiau kaip 116 000 žuvusių) jau liko ne taip ir daug: pirmadienio duomenimis, nuo COVID-19 JAV mirė 80 787 gyventojai. Statistikai prognozuoja, kad 116 000 mirčių nuo koronaviruso žyma šalyje gali būti pasiekta jau birželio pradžioje. Anksčiau prezidentas D.Trumpas yra sakęs, kad 60 000 mirusiųjų turėtų būti aukščiausia tikėtina COVID-19 aukų riba, vėliau patikslino, kad aukų skaičius gali padidėti iki 70 000. Šiandien visi mato, kad katastrofos masto JAV valdžiai – bent jau Baltiesiems rūmams – nepavyko deramai įvertinti.

Nors mirčių skaičiaus kreivė jau ima žemėti, laukti, kol ji nebebus tokia grėsminga, ne visi turi psichologinių ir finansinių galimybių. Pasak JAV žiniasklaidos, karantino išvarginti amerikiečiai vis labiau rodo senkančios kantrybės ženklus ir reikalauja iš valdžios susilpninti dėl pandemijos įvestus suvaržymus. Gamyklos, prekybos centrai ir valstijų valdžia daugelyje Amerikos vietų imasi žingsnių atnaujinti darbą. Tačiau šalies vyriausiasis epidemiologas Anthony Fauci neseniai perspėjo, kad Ameriką neišvengiamai užlies antroji COVID-19 epidemijos banga. Jis pabrėžė, kad jei nebus imtasi būtinų kontrpriemonių, Jungtinių Valstijų esą laukia blogas ruduo ir ne geresnė žiema.

Pandemijos ringe

Tuo tarpu Amerikos užsidarymas nuo viruso kainuoja vis brangiau. Nuo sausio iki kovo pabaigos šalies ekonomika susitraukė 4,8 proc., pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad ekonomikos lėtėjimo tempai yra patys didžiausi nuo praėjusio amžiaus 3-ąjį dešimtmetį kilusios didžiausios pasaulinės ekonominės krizės, pramintos Didžiąja depresija. Naujausi duomenys apie padėtį Amerikos darbo rinkoje yra tiesiog pribloškiantys: balandžio mėnesį pasiektas darbo vietų mažėjimo rekordas, kokio nebuvo nuo pat 1948 metų, kai šalyje buvo pradėta kaupti tokio pobūdžio statistika: darbo dabar neturi 14,7 proc. amerikiečių. Tai reiškia, kad šalyje buvo prarasta 21 mln. darbo vietų. Sunku įsivaizduoti, kad beveik tiek pat darbo vietų, kiek per 11 metų JAV buvo sukurta po 2007–2009 m. finansų krizės pabaigos, dabar išnyko vos per vieną mėnesį! Pasak analitikų, net ir šie skaičiai toli gražu neatspindi koronaviruso pandemijos padarytos žalos Amerikos darbo rinkai ir gyventojų pajamoms. Daugybė žmonių, kurie dar turi darbą, dirba trumpesnį darbo laiką. Dar kitiems sumažinti atlyginimai. Dalis tų, kurie prarado darbą balandžio mėnesį, dar nepateko į bedarbių statistiką. Labai panašu, kad dar vienas rodiklis – turinčių ir neturinčių darbą suaugusiųjų skaičiaus santykis – taip pat bus rekordiškai blogas.

Šiuo metu bedarbio pašalpas gauna 26,5 mln. amerikiečių. Tačiau esama ir viltingų ženklų: prašymų skirti bedarbio pašalpą skaičius mažėja jau 5 savaites iš eilės, taigi, panašu, kad didžiausių atleidimų banga pamažu slūgsta. Tačiau labai mažai ekonomistų žada greitą darbo rinkos atsigavimą pasibaigus karantinui. JAV Kongreso biudžeto valdyba prognozuoja, kad kitų metų pabaigoje nedarbo lygis šalyje bus 9,5 proc. Yra ir optimistiškesnių ekonomikos raidos scenarijų, pavyzdžiui, Federalinio rezervų banko San Francisko padalinio ekonomistai mano, kad jei dėl pandemijos įvestų ekonominės veiklos apribojimų bus netrukus atsisakyta, 2021-ųjų viduryje nedarbo lygis gali sumažėti iki maždaug 4 proc. Tačiau jeigu darbo rinkos atsigavimas po karantino bus gerokai lėtesnis, nedarbo lygis esą gali išlikti dviženklis iki pat kitų metų pabaigos.

Į kovos su COVID-19 ringą prieš beveik 4 mėnesius (pirmasis koronaviruso atvejis čia buvo patvirtintas sausio 21 d.) iškviesta Amerika atlaikė pirmąjį pandemijos smūgį. Koronavirusas, nors ir neparbloškė jos, stipriu smūgiu gerokai apsvaigino. Ar jai pavyks susiimti ir atsakyti tuo pačiu, sukurti ir pradėti naudoti veiksmingą vakciną, drausmingai elgiantis išvengti antrosios ir galbūt trečiosios COVID-19 epidemijos bangų, parodys laikas. Išbandymai, deja, nesibaigė, dar bus ir pergalių, ir pralaimėjimų.