Vokietija vis dar neturi naujos vyriausybės – taip savaitgalį ir savaitės pradžioje rašė pasaulio spauda. Nors Bundestago rinkimai įvyko rugsėjo 24 d., juose daugiausia balsų, bet ne absoliučią daugumą, gavo krikščionys demokratai. Todėl jiems reikia sudaryti valdančiąją koaliciją, o kaip tik tai kol kas labai nesiseka.

Viena tos nesėkmės priežasčių ta, kad, kaip rašė Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“, patys krikščionys demokratai „nėra vieningi ir tokiais nepasirodo“ derybose su kitomis partijomis.

O jie nevieningi dėl to, kad bavariškoji jų sekcija, vadinamoji Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), ne tik tarpusavy kaunasi dėl savo vadovybės, bet nori gerokai griežtesnės politikos bėglių atžvilgiu, nei priimtina krikščionių demokratų (CDU) daugumai.

Dar svarbesnė koalicijos sudarymo nesėkmės priežastis ta, kad net ir jeigu krikščionių demokratų dauguma su savo mažuma ilgainiui susitars, kitos dvi mažesnės partijos, kurios įeitų į krikščionių demokratų vadovaujamą koaliciją, nesutaria ne tik su jais, ypač su krikščionių socialine sąjunga, bet ir tarpusavyje.

O tos mažesnės partijos – už švarią gamtą pasisakantys žalieji ir laisvąją rinką virš visko keliantys liberalai.

Kaip sekmadienį rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“, „žalieji reikalauja, kad Vokietija greitai liautųsi deginus anglį, liberalai, kad Europos Sąjunga iš ūkiškai stipresnių  valstybių biudžetų nešelptų dotacijomis silpnesnių, o bavarai krikščionys socialai, kad būtų nusistatoma dėl viršutinės ribos, iki kurios galima priimti migrantus ir pabėgėlius“.

Pasak Belgrado dienraščio „Politika“, „žodžių karas tarp keturių partijų – krikščionių demokratų (CDU) ir jų bavariškojo padalinio krikščionių socialų (CSU), liberalų arba laisvųjų demokratų (FDP) ir Žaliųjų – jau taip įsiplieskė, kad juose dalyvaujančius politikus reikia nuolatos įspėti bent jau vengti asmeninių įžeidinėjimų.

Ir nors dažnai čia reiškiasi tik „pasikandžiojimai dėl akių“, vis dėlto nuomonių skirtumai kartais milžiniški. Todėl perspektyva, kad Vokietiją greitai ims valdyti Jamaikos vėliavos spalvų koalicija, nebe tokia reali, kokia buvo dar prieš kelias savaites“, – teigė Serbijos sostinės dienraštis.

Kiek šviesiau sekmadienio laidoje padėtį nušvietė laikraštis „Frankfurter Allgemeine“. Anot jo, „mėginantieji kurti vyriausybinę koaliciją pagal Jamaikos vėliavos spalvas elgiasi pilietiškai. Jie artikuliuoja skirtingas nuostatas panašiais klausimais – dėl rinkos ūkio, migracijos, energetikos, Europos ir taip toliau.

Tuo pačiu nėra jokių sunkiai sveriančių nuomonių skirtumų dėl to, kas būtent yra tie patys svarbiausi klausimai. Pvz., nė viena partija neatmeta būtinybės  nuoširdžiai priimti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono energingus postūmius europietiškosios minties bei vokiečių ir prancūzų draugystės atgaivinimo link.

O dėl koalicinės vyriausybės formavimo, tai išties intriguojanti, politiškai dirginanti ir kūrybingumo reikalaujanti užduotis iš ligi šiol neišbandytos jėgų konsteliacijos sukurti vyriausybę, į kurią visi partneriai duoda savo autentišką indėlį“, – rašė nacionalinis dešiniųjų liberalų pozicijoms atstovaujantis Frankfurto dienraštis sekmadienį.

Tačiau pirmadienį jis, kaip ir kiti laikraščiai, priminė, kad juodųjų (krikščionių demokratų), geltonųjų (liberalų) ir žaliųjų koalicija jau išbandyta Vokietijos kraštų (vadinamųjų „žemių“) lygiu, bet niekada dar nebandyta įgyvendinti federacijos plotmėje.

Anot regioninio šiaurės Vokietijos laikraščio „Neue Osnabrücker“, „pradinis šio politinio eksperimento žavesys jau nubluko – ir jo sėkmė negarantuota. Skirtumai tarp partijų jų idėjų turinio atžvilgiu didžiuliai, ir to nepaslėpsi ir žadamomis dovanomis iš mokesčių mokėtojų pinigais pertekusio biudžeto“, – rašė Osnabriuko dienraštis.

Tai, kad idėjiniai skirtumai ypač dideli tarp liberalų ir žaliųjų, ir „daug sunkiau būtų tokiems bendradarbiauti visos šalies, o ne tik vienos jos dalies lygiu“, pirmadienį pabrėžė ir Pietų Vokietijos laikraštis „Süddeutsche“.

Vokietijoje dėl savo idėjų įtvirtinimo vyriausybinėje koalicijoje rungiasi nuosaikūs dešinieji – tai skirtingais būdais krikščionys demokratai ir liberalai – su ekologiškai nusiteikusiais nuosaikiais kairiaisiais – tai žalieji.

Trys kitos partijos arba į šią koaliciją įeiti nenori – tai jau opozicijos vaidmenį pasirinkę socialdemokratai ir dar kairesni buvę komunistai, pasivadinę tiesiog „kairiaisiais“ – arba su jais niekas kitas į koaliciją įeiti nenori – tai vadinamoji „Alternatyva Vokietijai“, kuriai prikišama artuma naciams ir apskritai kraštutiniausiai dešinei.

Tuo tarpu Lenkijoje bangas sukėlė kaip tik pastarųjų idėjiniai giminaičiai. Anot Amsterdamo laikraščio „Telegraaf“, „neonaciai, nacionalistai iš visos Europos ir prievartą garbinantys chuliganai savaitgalį žygiavo Varšuvos gatvėmis.

Per šį baimę keliantį spektaklį, kuris kiekvienais metais rengiamas Lenkijos nepriklausomybės dieną, net ir autoritariškai valdomoje valstybėje beveik nebuvo matyti policijos.

Juk politikai atsakingi už savo šalies būklę. Kai dešimttūkstantinė minia rėkia „Dievas! Garbė! Tėvynė!“ ir svetimšaliams bei kitamaniams grasina mirtimi, tai, galima sakyti, grįžta užnuodyta ketvirtojo dešimtmečio atmosfera“, – būgštavo Nyderlandų, tiesiogiai nukentėjusių nuo hitlerizmo, dienraštis.

Dar įsakmiau pasisakė Londono kairiųjų dienraštis „Guardian“. „Jeigu yra pamoka, kurią visi europiečiai – ir ne tik žydai – iš pirmosios XX a. pusės išmoko, tai būtų žodžiai: Niekada daugiau!

O ką darė apie 60 tūkstančių žmonių, daugiausia vyrų, per paradą Varšuvoje? Ogi šaukė „Mes norime Dievo“, bet reikalavo ir „Baltos Lenkijos“, „Holokausto musulmonams“ ir „Baltų tautų brolystės“.

Įsitikinę naciai sudaro tik mažytę šio judėjimo dalį. Tai, ką mes stebime, yra didėjantis būrys vyrų, kurie žino, kad ekonomika neturi jiems garbingų užsiėmimų, ir kurie mano, kad šis akibrokštas jų savivertei kartu yra akibrokštas ir jų pasididžiavimą keliančiai tautai, religijai, netgi rasei.

Tačiau visoms trims jie tokiu savo elgesiu daro gėda. Tai labai pavojingos emocijos“, – brėžė išvadą Jungtinės Karalystės sostinės laikraštis.

O Lenkijos sostinės dienraštis „Gazeta Wyborca“ savo vedamąjį straipsnį pavadino „Lenkijoje stiprėja fašizmas, o žmonių dauguma – tyli“.  Jo redaktoriai kritikavo vyriausybės narius, kad šie nepastebėjo žygiuojančių nacionalistų reiškiamų „nacionalizmo, antisemitizmo, priešiškumo užsieniečiams bei islamui“.

O šių apraiškų nepastebėjo dėl to, kad „partijos „Teisė ir teisingumas“ šalininkai“ iš tiesų mano tą patį kaip ir tie demonstrantai. O ką daro piliečiai, kuriems tatai nepatinka?

Jie tyli. Bet šitaip pasyvioji dauguma tampa visuomenės gyvenimo Lenkijoje sufašistinimo bendrininke“, – darė išvadą Varšuvos kairiųjų laikraštis.

M. Drunga

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.