Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vokietija merkia akį ukrainiečiams

Jau po kelių mėnesių Vokietijoje įsigalios įstatymas, gerokai palengvinsiantis kvalifikuotų darbuotojų iš ES nepriklausančių valstybių įsidarbinimą šioje šalyje. Kaimyninė Lenkija, baimindamasi, kad iš jos išvyks nemaža dalis šiuo metu čia dirbančių ukrainiečių, suskubo keisti imigracijos politiką.

Nuo vairuotojų iki slaugytojų

2018 m. gruodžio 20 dieną Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris spaudoje netrukus buvo pramintas „Ukrainiečių įstatymu“. Jam didelį dėmesį skyrė ir Lenkijos bei Ukrainos žiniasklaida, pastaruoju laiku vis dažniau užsimenanti apie neva netrukus prasidėsiantį Europos šalių karą dėl darbuotojų iš Ukrainos. Pabrėžiama, kad pirmą kartą nuo Vakarų ir Rytų Vokietijos 1990 metais bus stipriai palengvinta kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka. Šis įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos, ir, manoma, smarkiai pakoreguos situaciją darbo rinkoje ne tik pačioje Vokietijoje, bet ir Lenkijoje bei kitose ES šalyse, kurioje trūkstamos darbo jėgos problemą iki šiol padėjo spręsti iš Ukrainos atvykę darbuotojai.

Naujasis įstatymas suteikia galimybę kvalifikuotiems darbuotojams iš ne ES šalių, mokantiems vokiečių kalbą, atvykti dirbti į Vokietiją. Anksčiau tokia galimybė buvo siūloma tik aukštos kvalifikacijos specialistams. Nuo Naujųjų metų sąlygos bus palengvintos – atvykti galės ir vadinamosios vidutinės kvalifikacijos darbuotojai. Prieš atvažiuojant į Vokietiją atitinkamoms valdžios institucijoms reikės pateikti kvalifikaciją ir vokiečių kalbos mokėjimą mažiausiai B1/B2 lygiu pagrindžiančius dokumentus. Reikės taip pat įrodyti, kad pretendentas turės pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų praleisti 6 mėnesius Vokietijoje, kol ras sau darbą, nes jokių pašalpų ir kitokių išmokų per tą laiką negaus. Po to, kai bus išduotas leidimas gyventi ir dirbti Vokietijoje, bus galima atvykti į šalį ir pradėti ieškotis legalaus darbo.

Pasak apžvalgininkų, jau dabar galima daryti prielaidą, kad darbo paieškos kvalifikuotiems darbuotojams ilgai netruks. Vokietijos darbo rinkoje labai trūksta tokios darbo jėgos, ir toli gražu ne vien informacinių technologijų (IT) įmonėse. Darbdaviai ieško ir sunkvežimių vairuotojų, dailidžių, statybininkų, slaugytojų, šaltkalvių, suvirintojų, elektrikų, virėjų, kitų profesijų atstovų. Beje, ir IT sektoriuje darbuotojų trūksta vis daugiau: laisvų darbo vietų skaičius siekia daugiau nei 80 tūkstančių, dvigubai daugiau, nei prieš metus. Vokietijos darbdaviai, kaip skelbiama šalies žiniasklaidoje, jau beveik 30 metų ragino politikus priimti įstatymą, kuris iš esmės leistų jiems atsirinkti reikiamos kvalifikacijos darbo jėgą iš ne ES šalių. „Akivaizdu, kad Vokietijai reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų. Mes turime daugiau nei 2 milijonus bedarbių, daugiau nei milijonas iš jų – be reikiamų kvalifikacijų. Šis įstatymas palengvins pastangas jų susirasti“, – teigia Vokietijos valdančiajai koalicijai priklausančios Krikščionių demokratų sąjungos ekonomikos ekspertas Joachimas Pfeifferis.

Baimės akys didelės

Palengvinta kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo Vokietijoje tvarka sukėlė šalyje nemenką politinį šurmulį. Kaip jau įprasta, baiminamasi, kad į darbo rinką plūstelėję užsieniečiai gali pristabdyti darbo užmokesčio didėjimą, būgštaujama, jog darbdaviai ras galimybių piktnaudžiauti palengvintomis sąlygomis, pavyzdžiui, įdarbins kitų kvalifikacijų darbuotojus ar net nekvalifikuotus, kalbos beveik nemokančius žmones. Tačiau dar didesnį sąmyšį po kelių mėnesių įsigaliosiantis įstatymas sukėlė kaimyninėje Lenkijoje, kurioje šiuo metu darbuojasi daugiau nei milijonas į ją atvykusių ukrainiečių.

Lenkijos darbdavių sąjungos ZPP atstovas Jakubas Bińkowskis teigia, kad pagal ZPP prognozuojamą „švelnųjį“ scenarijų, kuris esą laikomas realistiškiausiu, po 2020 m. sausio 1 d. Lenkijos darbo rinka praras maždaug 500 tūkstančių ukrainiečių, kurie dėl didesnių atlyginimų išvyks dirbti į Vokietiją. O pagal „kietąjį“ scenarijaus variantą, gali išvykti kone milijonas. Vis labiau artėjant kitiems metams, baimės akys plečiasi: antai neseniai internetinis finansinis leidinys „Money.pl“ paskelbė straipsnį su tokia antrašte: „Ukrainiečiai gali sustabdyti Lenkijos fabrikus“ – esą juose neliks kas dirba, nes nebus kam pakeisti išvykusių darbininkų iš Ukrainos. Į Lenkijos vyriausybę kreipėsi šalies ūkininkų sąjunga – ji prašo paveikti Berlyną, kad kaimas nepristigtų darbo rankų. Tiesa, toli gražu ne visa darbo jėga šalies žemės ūkyje yra kvalifikuota, kad ją galėtų pervilioti vokiečiai, bet nežinomybė dėl Vokietijos darbdavių viliotinio turbūt verčia ruoštis blogiausiam. Pavyzdžiui, gali būti, kad Berlynas ateityje palengvins sąlygas ir agrosektoriuje dirbti norintiems užsieniečiams, kurie pakeis šiuo metu ten dirbančius lenkus...

Dairosi į Aziją

Oficialus minimalus atlyginimas Lenkijoje yra 3,05 euro per valandą (523 per mėnesį), o Vokietijoje – 9,72 euro (1 557 per mėnesį). Taigi, pasak lenkų spaudos, Vokietijoje prasčiausiai apmokamą darbą dirbantiems žmonėms darbdaviai gali pasiūlyti tiek, kiek Lenkijoje jie galėtų tikėtis uždirbti daugiausiai. Taigi, atlyginimų buhalterija šia prasme negailestinga. Atvykę dirbti į Vokietiją kvalifikuoti trečiųjų šalių darbuotojai gali tikėtis gauti nuo 2 000 eurų (atskaičius mokesčius) dydžio atlyginimą. Be to, prieš metus Vokietija ir Ukraina pasirašė dvišalį susitarimą dėl dvigubo socialinio draudimo išvengimo: pavyzdžiui, socialinio draudimo išmokas dėl nelaimingo įvykio darbe Vokietijoje dirbę ukrainiečiai gaus net ir visam laikui grįžę namo. Šiuo susitarimu užtikrinamas ir neribotas pensijų pervedimas iš Vokietijos į Ukrainą – išvykę į Vokietiją gali užsidirbti sau vokišką pensiją ir gauti ją grįžę į Ukrainą. Šios ir kitos sąlygos, įskaitant dviejų šalių įsipareigojimus socialinio draudimo srityje, apie darbą Vokietijoje svajojantiems ukrainiečiams taip pat turėtų atrodyti patraukliai.

Tokiame kontekste visai suprantamas atrodo Lenkijos vyriausybės ruošiamas migracijos politikos pakeitimas. Skelbiama, kad šios šalies Vidaus reikalų ministerija jau rengia atitinkamą dokumentą, kurį turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Atsižvelgdama į esamus ir būsimus iššūkius darbo rinkai, Lenkijos valdžia ruošia naujas taisykles, kurios galiotų ekonominiams migrantams. Juk be jų kiltų pavojus visai šalies ekonomikai, ypač jei šalyje dirbantys ukrainiečiai nuspręstų pabandyti laimę Vokietijoje.

Balandžio pabaigoje Lenkijoje buvo priimtos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos, pagal kurias užsienio šalių piliečiai, Lenkijoje baigę mokymo įstaigas ar įvykdę mokslinių tyrimų projektus, turi teisę pasilikti šalyje 9 mėnesius, kad galėtų susirasti darbą. Tai tik vienas iš žingsnių, kuriais siekiama pritraukti užsieniečių į darbo rinką. Iki šiol šalies valdžia buvo linkusi darbo rinkos poreikius tenkinti migrantais iš kaimyninių šalių, pirmiausia Ukrainos ir Baltarusijos. Ekspertų teigimu, ukrainiečiai jiems artimiausi ir kultūros, ir mentaliteto požiūriu. Tačiau Vokietijai atkeliant vartus kvalifikuotiems darbininkams Varšuva supranta, kad neišvengiamai turės problemų darbo rinkoje, todėl dabar aktyviai nagrinėja darbuotojų priėmimo iš Pietryčių Azijos šalių galimybes. Šiuo metu dėl to vyksta derybos su Indija, Vietnamu, Bangladešu, Filipinais. Kad ir kaip būtų, Vokietijos mirkčiojimą kvalifikuotiems ukrainiečiams turėtų deramai įvertinti ir Lietuvos valdžia: dėl to kitąmet mūsų darbo rinkoje gali kilti ne mažiau iššūkių, nei lenkams.

 

Rekomenduojami video