Globaliame pasaulyje panašėja ir gilias šaknis įvairių tautų kultūroje bei papročiuose įleidusi Užgavėnių šventė. Sako, kad blynų valgymo šventės šia proga rengiamos jau ir Kinijoje, kurios gamyklos europiečius ir amerikiečius aprūpina įvairiausiomis kaukėmis.

Užgavėnes švęsti, pasak kai kurių istorinių šaltinių, Europoje pradėta daugiau nei prieš tūkstantį metų – jos vienijo katalikus, anglikonus, liuteronus, metodistus, stačiatikius ir kitus krikščionybės konfesijų atstovus. Savaitę trunkančios linksmybės prieš ilgą gavėnią įtraukdavo ir kaimiečius, ir miestiečius, daug kur jos būdavo vadinamos „riebiuoju antradieniu“, kai paskutinį sykį galima iki soties prisivalgyti prieš Pelenų dieną prasidedantį pasninką.

Su Užgavėnėmis siejamos ne tik žiemos išvarymo apeigos, bet ir plačiai pasaulyje išplitusi karnavalų rengimo tradicija. Lietuviškų persirengėlių siautėjimas – labai jau kuklus palyginti su Centrinės ir Pietų Amerikos karnavalais. Tiesa, žiemos išvarymas ten nelabai aktualus, tą gali patvirtinti ir didžiausio pasaulyje Užgavėnių karnavalo Rio de Žaneire (Brazilija) dalyvių, ypač šokėjų, apranga, paprastai tik labai simbolinio dydžio. Kas kita – persirengėlių eisenos žiemiškuose kraštuose, kur Morė, nors klimato kaitos laikais ir nebe tokia nuožmi, bet vis dėlto spėja pabosti. Tegul ją liepsnos! Ir te greičiau artėja pavasaris!