Alyvos atliekos

Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkosaugai. To priežastis – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar pašalinama gamtoje, nors atliekos gali būti perdirbamos.

Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio.

Maža to, net iki 95 proc. alyvos atliekų pasaulyje yra sudeginama, pašalinama sąvartynuose ar gamtoje, o ne perdirbama. JAV Centrinės žvalgybos agentūros teigimu, jei šis automobilių ir pramonės sektoriuose susidarantis kasmetinis alyvos atliekų kiekis būtų panaudotas energijai gauti, 85-ioms skurdžiausioms pasaulio šalims energija galėtų būti tiekiama nuolat, stabiliai ir nebrangiai. Tai turėtų tiesioginį teigiamą poveikį tokių šalių pramonei ir gyventojų gerovei.

„Geriausias būdas – alyvos atliekas perdirbti ir tą daro Vakarų šalys, tačiau tam reikia šias atliekas surinkti. Lietuvoje situacija nėra itin gera: pagal oficialią statistiką surenkama ir perdirbama maždaug tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai pateikė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, o buvo surinkta ir eksportuota perdirbimui atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst. tonų (26 proc. ir 24 proc. nuo viso rinkai pateikto kiekio). Realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis gali siekti iki 25-30 tūkst. tonų, o sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama apie 6 tūkst. tonų naudoto tepalo per metus.

Nors tokios pramonės šalys kaip Vokietija (joje kasmet susidaro apie 500 tūkst. tonų naudoto tepalo atliekų) turi griežtas šių pavojingų medžiagų šalinimo taisykles, didžiausia pasaulio dalis vis dar turi neišspręstų problemų šalinant alyvos atliekas, rašo biofrabric.com.

Pavyzdžiui, Filipinuose kasmet susidaro 240 mln. litrų alyvos atliekų ir, nors didžioji dalis šių atliekų sudeginama, atliekos dažnai neteisėtai pašalinamos į žemę ar vandens telkinius ir taip patenka į požeminius vandenis, upes ir jūrą, sunaikina visas ekosistemas ir galiausiai patenka į žmonių maisto grandinę. Vienas litras naudotos alyvos gali užteršti 1 mln. litrų vandens. Filipinų pavyzdys tinkamas daugumai besivystančių ir kylančios ekonomikos šalių visame pasaulyje.

V.Masalienė sako, kad Lietuvoje visgi dar dažni atvejai, kai šiltuoju metų sezonu naudota alyva impregnuojamos tvoros, o orams atvėsus autoservisai ir gyventojai naudotu tepalu šildo patalpas.

„Alyvos atliekos Lietuvoje turi neigiamą rinkos vertę, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti ir tai yra bene svarbiausia priežastis, kodėl šių atliekų šalyje nesurenkama daugiau. Mūsų praktika rodo, kad daugiausia alyvos atliekų priduodama gegužės-rugsėjo mėn., tačiau atėjus šaltajam metų sezonui šių atliekų surenkama kur kas mažiau“, – teigia atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kenkia gyventojų sveikatai. Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus.

Alyvos atliekos – tai naudota tepimo arba pramoninė alyva vidaus degimo varikliui, pavarų dėžei, turbinai ir pan. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų, kaip kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan., kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti.