Populiarėjantys dviračiai ir elektriniai paspirtukai suvilioja net tuos, kurie iki šiol neįsivaizdavo savo gyvenimo be automobilio, džiaugiasi žurnalo „Top Gear Lietuva“ vyr. redaktorius Karolis Judzentavičius. Dabar ir jis jau kelis mėnesius į darbą keliauja tik elektriniu paspirtuku.

Vilniaus savivaldybė siekia, kad iki 2030 metų 7,5% keliaujančiųjų kaip transporto priemonę pasirinktų dviračius arba elektrines transporto priemones, pavyzdžiui, paspirtukus. Šiuo metu tokį keliavimo būdą propaguoja 1,5% keliaujančiųjų.

Vilniaus miesto Darnaus judumo plano projekto vadovas Marius Berulis teigia, kad elektriniai paspirtukai galėtų būti tas proveržis, kuris leistų sumažinti naudojimąsi automobiliais ir padidinti alternatyvių transporto priemonių naudojimą.

M. Berulis pabrėžia, kad dviračių takai turėtų būti atskiriami ne tik kitomis spalvomis, bet ir fiziškai. Anot jo, kol dviratininkų Lietuvoje nėra daug, pėstieji pripratę eiti ten, kur jiems patogiau, pavyzdžiui, dviračių takais.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros docentas Vytautas Grigonis tiki, kad dviračių infrastruktūra turi sulaukti finansavimo, tačiau tai turi būti daroma proporcingai – dalis pinigų privalo būti skiriama ir viešojo transporto ar lengvųjų automobilių infrastruktūrai.

„Turėtų būti suderinti visų interesai, reikia, kad kiekvienam būtų sudaromos sąlygos rinktis norimą transporto priemonę. Jei skatinsime naudotis tik viena transporto rūšimi, kiti keliautojai bus pamiršti. Taip vystymasis vėluos ir mes svarstysime, kodėl žmonės nesinaudoja dviračiais, kelsime tuos pačius klausimus – gal netinkamas oras ar bloga infrastruktūra“, – svarsto M. Berulis.

E. Genio/LRT nuotr.

Trūksta kompleksinio vystymo

V. Grigonis įsitikinęs, kad dviračių takus būtina rengti ir kaimo vietovėse. Anot jo, nesvarbu, jog transporto srautai ten mažesni – dviračių infrastruktūra yra neatsiejama gatvės arba kelio dalis.

„Rekonstruojant arba tiesiant naujus kelius būtina įrengti ir dviračių takus. Esama infrastruktūra, ypač miestuose, jau talpinama į esamą gatvių plotį. Dėl to atsiranda bendri dviračių ir pėsčiųjų takai. Tai nėra labai gerai, tačiau toks sprendimas priimamas ten, kur automobilių judėjimo greitis yra gana žemas“, – teigia V. Grigonis.

M. Berulis tikina, kad dviračių takų infrastruktūra daug problemų kelia ant tiltų bei žiedinėse sankryžose. Anot jo, ten keliai nėra pritaikyti važiuoti dviračiu, tačiau įrengiant naujus tiltus į tai atsižvelgiama – suprantami visų eismo dalyvių poreikiai, skiriama vietos ir dviratininkams.

„Iš esamos padėties sukamės ieškodami geriausio sprendimo. Dviratininkui ar pėsčiajam, judančiam gatve, yra ne taip saugu, kaip turint atskirą savo taką, tačiau kol kas finansavimas iš Europos Sąjungos ar kitų lėšų dažnai skiriamas tik kokiai nors vienai daliai, pavyzdžiui, šalikelei ar dviračių takui. Trūksta kompleksinio vystymo“, – apgailestauja M. Berulis.

Pasak M. Berulio, vienas iš Darnaus judumo plano tikslų – suformuoti magistralinį dviračių takų tinklą Vilniuje, kuris būtų atskirtas nuo pėsčiųjų takų ir turėtų pakankamą plotį – ne mažesnį kaip 3,5 metro. Taip būtų sudaryta galimybė iš rajonų bei urbanizuotų regionų pasiekti miesto centrą. Toks dviračių takų tinklas sudarytų apie 65 kilometrus.

„Automobilį pakeitus į dviratį, paspirtuką ar riedlentę būtų galima sumažinti taršos bei triukšmo rodiklius. Siekiama, kad dviračių tinklas būtų tobulinamas, dabar juo ne visada galima nuosekliai nuvažiuoti iš vieno taško į kitą“, – kalba M. Berulis.

Leidžia sutaupyti laiko ir pinigų

M. Berulis teigia, kad tam tikrose vietose tiesti kelius gali būti pigiau, nei įrenginėti dviračių takus. Tačiau, anot jo, reikėtų įvertinti ir tai, kai keliavimas dviračiu didina fizinį žmonių aktyvumą ir mažina oro taršos rodiklius.

V. Grigonis tiki, kad griežti ekonominiai sprendimai bei taisyklės gali paskatinti žmones rinktis keliavimą dviračiu: „Žmogus labai racionalus, jis ieško ekonominės naudos. Kai tai susiję su kaštais, žmonės labai greitai priima optimalų sprendimą naudotis paspirtukais, taip jie sutaupo gana daug laiko.“

Skiriasi ir tai, kaip jaunimas bei vyresnio amžiaus žmonės žiūri į automobilį. Anot M. Berulio, vyresniems automobilis padeda išreikšti savo statusą visuomenėje, o jaunimui svarbiausia greitai ir pigiai keliauti. Dėl šios priežasties būtent jauni žmonės yra aktyviausi dviračių bei paspirtukų naudotojai.

Jau kelis mėnesius elektriniu paspirtuku besinaudojantis K. Judzentavičius džiaugiasi tokios transporto priemonės nauda.

„Vien mintis apie dviračio mynimą sukeldavo fizinį skausmą, esu visiškas tinginys, tačiau nuvažiavau jau daugiau kaip pusę tūkstančio kilometrų. Kadangi dirbu miesto centre, kildavo daug sunkumų dėl automobilio parkavimo, važinėjant paspirtuku šios problemos nebeliko“, – džiaugiasi K. Judzentavičius.

Anot jo, elektriniai paspirtukai gali padėti pagerinti eismo situaciją, išvengti spūsčių, tačiau jis įžvelgia ir problemų.

„Reikia daugiau savitarpio supratimo ir pagarbos. Pėstieji turi būti atidesni, nes yra nedrausmingų dviratininkų. Kaip paspirtuko vairuotojas, norėčiau paprašyti, kad pėstieji žiūrėtų į kelio ženklus ir nevaikščiotų dviračių takais“, – atkreipia dėmesį K. Judzentavičius.

Parengė Domantė Platūkytė

Giedrė Čiužaitė