Scanpix nuotr.

Autoservisams uždrausta senas nenaudojamas padangas grąžinti transporto priemonių savininkams. Jas taip pat galite atiduoti prekybininkams, jei pas juos perkate naujas padangas. Atsikratyti nenaudojamomis padangomis galite ir atliekų surinkimo aikštelėse, LRT RADIJO laidoje „112“ kalbėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos atstovė spaudai Virginija Žygienė.

Prasidėjus padangų keitimo sezonui transporto priemonių vairuotojai žiemines padangas keičia į vasarines. Kur dėti netinkamas naudojamas padangas ir kas su jomis nutinka vėliau? Kaip teigė V. Žygienė, dauguma panaudotų padangų iš Lietuvos išvežama į kitas šalis, tačiau dalis jų perdirbamos ar deginamos.

LRT.lt primena, kad vairuotojai nuo balandžio 10-osios nebegali važinėti su dygliuotomis žieminėmis padangomis (transporto priemonė bus laikoma techniškai netvarkinga ir tokiai transporto priemonei policininkai turi teisę panaikinti techninės apžiūros galiojimą). Draudikai primena, kad jų nepasikeitus negalios draudimas. Nors draudimo kompanija atlygins nuostolius nukentėjusiajam, vėliau šią sumą išsireikalaus iš kaltininko, važiavusio netinkamomis padangomis. Tuo metu servisai, keičiantys padangas, sako, kad padangų keitimo gali tekti laukti savaitę ir ilgiau.

V. Žygienė apgailestauja, kad vis dar galime pamatyti ir pakelėse bei pamiškėse besimėtančių padangų.

– Ką reikia žinoti vairuotojams: kaip paprasčiausiai ir lengviausiai atiduoti senas padangas, kad jos būtų tinkamai perdirbtos?

– Iš tiesų, padangų keitimo sezonas iš žieminių į vasarines prasideda nuo balandžio 1-osios. Vis dėlto, kadangi reikalavimai vasarinėms padangoms nėra tokie griežti kaip žieminėms, kiekvienas vairuotojas turėtų atsižvelgti į oro sąlygas.

Jei mes keičiame padangas autoservisuose, mes jas nemokamai ten galime ir palikti. Autoservisams draudžiama dėvėtas padangas atiduoti transporto priemonės savininkui. Kitas būdas – dėvėtas padangas atiduoti prekybininkams, jei pas juos perkame to paties tipo transporto priemonei tinkamas padangas. Prekybininkai taip pat privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jei jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.

– O jei namuose yra likę anksčiau pirktų padangų likučių? Kaip galima kitu būdu atiduoti perdirbti?

– Iš gyventojų nemokamai padangas priima savivaldybėse esančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Jos gali priimti iki 4 ar 5 padangų. Jei gyventojui kyla klausimų, kuri aikštelė gali priimti padangas arčiausiai, jis gali pasitikslinti tam skirtoje svetainėje atliekos.lt. Ten galima rasti, ir kur išsidėsčiusios savivaldybių aikštelės. Mūsų šalyje jų yra apie 100, taigi problemų, kur priduoti senas padangas, gyventojui neturėtų kilti.

– Anksčiau panaudotos padangos būdavo laikomos atvirose aikštelėse, turėjome ir didžiulių gaisrų. Ar perdirbti skirtos padangos yra išgabenamos?

– Taip, kol kas iš Lietuvos dauguma padangų išvežamos į kitas šalis, deginamos, tačiau Lietuvoje yra ir perdirbėjų, kurie perdirba padangas. Viena tokių – pernai veiklą pradėjusi „Ekologistika“. Šiemet ji planuoja perdirbti keletą tūkstančių tonų senų padangų.

 Visada bandoma suskaičiuoti, kiek į Lietuvą padangų įvežama, kiek vėliau surenkama. Ar didelis skirtumas? Koks nenaudojamų padangų likimas – jos yra netinkamai laikomos, iškeliauja į gamtą?

Senų padangų, besimėtančių pakelėse, pamiškėse tikrai dar galime pamatyti. Surasti besimėtantį seną šaldytuvą būtų kur kas sunkiau. Padangų kiekis, atkeliaujantis į Lietuvą, iš tiesų yra labai didelis. Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad 2016 m. į vidaus rinką importuota per 25 tūkst. tonų padangų. Specialistų skaičiavimu, dar maždaug 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą atkeliauja su transporto priemonėmis.

Reikėtų nepamiršti, kad apie 5 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai. Taigi kasmet importuojama apie 40 tūkst. tonų padangų.

 Kiek iš jų galėtų būti nesurinkta, tinkamai neperdirbta?

– Jei per metus surenkama daugiau kaip 20 tūkst. tonų padangų atliekų, galime skaičiuoti, kad dar maždaug 15 tūkst. tonų padangų likimas yra neaiškus – jos gali būti deginamos, sandėliuojamos netinkamose vietose ar pan.