Prakirtus padangą patogiausia yra tiesiog pasikeisti ratą atsarginiu. Tačiau jų naujuose automobiliuose tiesiog nebelieka. Pavyzdžiui, iš 38 Lietuvos Metų automobilio 2020 rinkimuose dalyvaujančių automobilių vos keli turi normalaus dydžio atsarginį ratą, dar keli – kaip papildomą įrangą užsakomą vietą taupantį atsarginį ratą, o didžioji dalis šiuolaikinių automobilių komplektuojami su padangų remonto komplektu. Ar jis užtikrina saugų važiavimą pradurtu ratu?

Kainuoja papildomai

Automobilių gamintojai kurdami naują modelį stengiasi jį padaryti erdvesnį už ankstesnį. Modeliai didėja, tačiau daug erdvės atima ir svorio prideda papildomos saugumo ir komforto sistemos. Kad automobilis turėtų daug vietos tiek keleiviams, tiek jų bagažui, tenka ką nors aukoti. Pastaruoju metu ta auka dažniausiai tampa atsarginis ratas. Jį galima rasti retame modelyje. O ir tie daugiausia tik maži, laikinam naudojimui skirti vietą taupantys atsarginiai ratai, kurie įeina į papildomos įrangos sąrašą.

Pavyzdžiui, „Audi“ modeliai yra komplektuojami su padangos remonto komplektu, o vietą taupantys atsarginiai ratai kainuoja papildomai: „A1 Sportback“ modelyje – 125 eurus, o „Q3 Sportback“ – 168 eurus.

3 serijos BMW papildomos įrangos sąraše tokio pasirinkimo net nėra.

Kas slėpsis po „Kia Proceed“ bagažinės dangčiu – priklauso nuo komplektavimo lygio: „TX line“ versijoje bus tik remonto komplektas, o „GT-line“ – laikinas atsarginis ratas. Perkant „Seat“ visureigį „Tarraco“, už 112 eurų galima apsirūpinti ir mažo dydžio atsarginiu ratu, ir remonto komplektu.

Erdvę taupantys maži atsarginiai ratai gali išgelbėti kelionę, tačiau komforto nesuteiks. Ypač šaltuoju metų laiku. Be to, reikėtų nepamiršti jais pasirūpinti, mat kitu atveju jie tiesiog nebus naudingi.

„Keičiant ratus į žieminius pravartu pažiūrėti ir ar atsarginis ratas turi oro, nes jei bus tuščias, prisireikus iš jo nebus jokios naudos. O su vietą taupančiais ratais reikėtų važinėti ramiau, jų padangos negali atlaikyti tokių apkrovų kaip įprastos, be to, jų protektorius nebūna sukurtas žiemai, tad sukibimas bus prastesnis. Tokio tipo atsarginiai ratai skirti tik tam, kad galėtumėte pabaigti kelionę ir pasiekti padangų remonto dirbtuves“, – aiškina Paulius Macevičius, „Continental“ pardavimo vadybininkas Baltijos šalims.

Kai kur visai nebėra

Normalaus dydžio atsarginį ratą turi vos keli šiuolaikiniai automobiliai, vienas iš jų – „Jeep Wrangler“. Ant galinių durų pritvirtintas ratas yra jau standartinėje įrangoje, ir tai – tikram visureigiui būdingas atributas. Bekelėje yra gerokai daugiau šansų prakirsti padangą, tad iš šios klasės visureigių penktieji ratai neišnyks dar ilgai.

O automobiliai, dažniausiai važinėjantys asfaltu, susiduria su mažesne rizika pradurti padangą, tad gamintojai nė nesivargina nertis iš kailio ieškodami vietos tą papildomą ratą įdėti.

Tačiau Lietuvos keliuose, ypač pavasarį, trūkinėjant asfaltui ir it grybams po lietaus dygstant aštriabriaunėms duobėms ant kelio, ta rizika sugadinti padangą ne tokia jau maža. Ypač automobiliams su didelio diametro ratlankiais ir smūgius prasčiau sugeriančiomis žemo profilio padangomis.

Aštrios duobės pavojingos sportiškiems modeliams, kaip kad 19 colių ratus turinčiam „Renault Megane RS Trophy“, ar 20 colių ratus turinčiam „Volvo S60 R-Design“. Bet kokio atsarginio rato nerasite net šių modelių papildomos įrangos sąraše. Pradūrus padangą ją teks remontuoti skysta guma ir kompresoriumi.

„Aukštos kokybės, brangūs padangų remonto rinkiniai padangą suremontuoja tikrai gerai. Klijavimo skystis patikrintas, gerai užklijuoja skyles, kompresorius greitai pripučia padangą ir remontas užtrunka ne ką ilgiau nei rato keitimas. Užklijavus skylę vertėtų nuvažiuoti į padangų servisą, kad specialistai apžiūrėtų padangą, galbūt jai reikėtų uždėti papildomą kaištį, tačiau su remonto komplektu sutvarkytomis padangomis važiuoti yra saugu“, – sakė P.Macevičius.

Tačiau padanga, kurios praplyšusi šoninė sienelė, – neremontuojama. Vienintelė išeitis sugadinus padangos kordą ir neturint jokio atsarginio rato – techninės pagalbos autovežis.

VL