Asociatyvi nuotr.

Nors Lietuvos automobilių rinka 2020 metais neišvengiamai buvo paveikta pandemijos ir sumažėjusio gyventojų mobilumo bei apribojimų, prekyba nebuvo sustojusi, o automobilių verslas sugebėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Pernai Lietuvoje įvyko 342,7 tūkst. automobilių sandorių – 22 proc. mažiau nei per 2019 metus. Labiausiai sulėtėjo prekyba naujai į šalį įvežtais naudotais automobiliais. O kokių pokyčių galime tikėtis šiais metais?

Spyruoklės efektas

Nepaisant įvesto registracijos mokesčio, lyginant su 2019 metais, pernai Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius atjaunėjo vos 20 dienų. Nors pernai ir buvo utilizuota net 11,5 tūkst. daugiau taršių automobilių nei ankstesniais metais, šis skaičius paskendo bendrame automobilių parko dydyje.

„Metų gale sandorių mažėjo dėl karantino bei ribojamo judėjimo tarp miestų. Tiesa, situacija neprimena pavasario, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai optimistiškiau žvelgia į ateitį. Mūsų duomenys rodo, kad pirkėjų susidomėjimas yra sumenkęs mažiau nei vykstantis sandorių skaičius. Tikėtina, kad atlaisvėjus karantino priemonėms galima laukti spyruoklės efekto – gali įvykti „uždelsti“ sandoriai“, – teigia Autoplius.lt portalo vadovas Artūras Mizeras.

Pasak rinkos eksperto, panašu, kad dabartinis registracijos mokestis neduoda norimų rezultatų ir netgi tampa kliūtimi natūraliam parko atnaujinimui, kai seni automobiliai eksploatuojami „kol važiuoja“. Palyginti 2019 ir 2020 metus, automobilių amžius atjaunėjo vos 20 dienų (buvo 15 m. ir 30 d.), tad įvesti mokesčiai, matoma, neveikė taip, kaip turėtų.

Pasak eksperto, naujoji vyriausybė planuoja šį įstatymą koreguoti. Tikėtina, kad pereinant prie metinių mokesčių. Taip atsitikus, seniausių automobilių turėtojai gali imti juos pardavinėti. Taip turėtų mažėti jų paklausa bei kaina. Norintiems parduoti ar likviduoti savo mašiną, geriau tai daryti dar iki pokyčių. Atitinkamai naujesnių, mažiau taršių automobilių paklausa turėtų augti.

Daug iššūkių

Per 2020 metus Lietuvoje buvo parduota 203,74 tūkst. šalyje jau registruotų automobilių, o pastoviai registracijai įvežta 95,8 tūkst. naudotų lengvųjų transporto priemonių. Tam įtakos turėjo ir sumenkusi naudotų automobilių pasiūla Vakarų Europos rinkose.

Naujų automobilių rinkoje rezultatai kiek geresni. Ji per metus traukėsi 17 proc. – parduota 43,3 tūkstančio automobilių. Tai geresnis rezultatas negu Latvijoje (–25proc.) bei Estijoje (–30proc.).

Pernai Lietuvos automobilių rinka susidūrė su ne vienu iššūkiu. Pavasario karantino, prekybos ribojimų bei bendros nežinomybės sukeltas šokas lėmė staigų sandorių kritimą, kuriam atsitiesti prireikė poros mėnesių. Katalizatoriumi tapo nuo liepos įsigaliojęs transporto priemonių registracijos mokestis – bandyta spėti įsigyti automobilį iki jo įsigaliojimo pradžios. Rudens pabaigoje taip pat buvo matomas karantino poveikis rinkai, tačiau jau daug švelnesnis.

Rinkos apyvarta traukėsi mažiau nei sandorių skaičius – 9 proc. – ir siekė 2,56 mlrd. eurų. Autoplius.lt duomenimis, naudoto automobilio vidutinė sandorio vertė paskutinį praėjusių metų ketvirtį pakilo iki 6 tūkst. eurų, arba 5 proc. Tai 300 eurų daugiau nei trečiąjį 2020 metų ketvirtį ir 27 proc. daugiau nei prieš metus. Nors vidutinė kaina kilo visose automobilių amžiaus grupėse, didžiąją pokyčio dalį sudaro sumažėjęs seniausių automobilių sandorių skaičius bei sąlyginai stabilus – apynaujų.

Ką renkasi lietuviai?

Populiariausia pastoviai registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių amžiaus grupė išliko 11–15 metų. 2020-ųjų metų paskutinį ketvirtį iš visų importuotų naudotų transporto priemonių šiai amžiaus grupei priklausė 41,4 proc. automobilių. Tai 3,5 proc. punkto mažiau nei tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.

Taip pattarp įvežamų automobilių augo 1–5 metų amžiaus automobilių dalis – paskutinį metų ketvirtį tokių buvo 17,7 proc. „Volkswagen“ ir toliau išlieka mėgstamiausia lietuvių naudotų automobilių marke. Per paskutinį 2020 metų ketvirtį šių automobilių buvo parduota 5614 vienetų.

Tiesa, dėl pandemijos jų parduota 37 proc. mažiau nei tą patį 2019 metų ketvirtį. Pirmą kartą į TOP-5 pateko ir „Mercedes-Benz“. O BMW automobilių paklausa išliko išskirtinai stabili, jos nepalietė pandemijos nulemtas rinkos sulėtėjimas. Metų pabaigoje populiaresni tapo prabangesnio segmento automobiliai.

 Lietuvoje tarp populiariausių buvo ir „Audi“, „Toyota“ markės. Latvijoje populiariausi buvo „Volkswagen“, „Volvo“, BMW, „Audi“, „Mercedes-Benz“. Estijoje – BMW, „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, „Volvo“, „Audi“.

Atsigręžė į dyzelius?

Pastaruosius porą metų mažėjęs dyzeliu varomų automobilių importas į Lietuvą per paskutinius trejus 2020 metų mėnesius ir vėl šiek tiek paaugo – jų dalis tapo 2,6 proc. didesnė nei per tą patį laikotarpį 2019 metais bei sudarė 73,3 proc. Tai yra tiek pat, kiek stabiliai būdavo įvežama į Lietuvą iki prasidedant visuotinei „antidyzelinei isterijai“, kurią nemaža dalimi lėmė 2015 metais įvykęs vadinamasis „dyzelgeitas“, kai paaiškėjo, kad „Volkswagen“ koncernas klastojo dyzelinių variklių teršalų išmetimo rodiklius.

Hibridinių ir elektrinių automobilių dalis sudarė 6,6 proc. – tai pastebimai geresnis nei 2019 metų rezultatas (4,3 proc.).

Neskaitant markių, kurių transporto priemoniųdidžiojidalisbuvo ir yra reeksportuojama, daugiausiai naujų automobilių per 2020 metų paskutinį ketvirtį pardavė „Toyota“ – 889 vnt.

Šis Japonijos automobilių gamintojas Lietuvoje sugebėjo išlaikyti 196 vnt. automobilių persvarą prieš antroje vietoje likusią „Volkswagen“ (693 vnt.) markę. Trečioje vietoje ir vėl liko „Škoda“ su 596 per paskutinį praeitų metų ketvirtį įregistruotais naujais modeliais. Pirmą kartą populiariausių Lietuvoje naujų automobilių sąraše atsirado „Nissan“ ir „Renault“. Latvijoje ir Estijoje populiariausia buvo „Škoda“.