LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pirkdami naudotą automobilį, pirkėjai dažnai daugiausia dėmesio skiria jo techninei patikrai: kaip veikia variklis, ar nėra didelių problemų su važiuokle, tikrina korozijos poveikį. Tačiau neretai pirkėjai net nepagalvoja, kad jų nusižiūrėtas automobilis gali būti vogtas.
LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja, kaip galima apsisaugoti nuo pardavėjų klastos ir kokių gudrybių griebiasi automobilių vagys.
Pasikonsultuokite su specialistais
Ekspertai teigia, kad retas pirkėjas, prieš įsigydamas automobilį, patikrina, ar jo nusižiūrėta transporto priemonė nėra vogta. Pavyzdžiui, patikrinę techninę būklę, jie visiškai ignoruoja duomenų bazes, kuriose galima pasitikrinti, ar automobilis nėra vogtas.
„Žmonės dažnai pamiršta tai padaryti. Patinka automobilis, jį nusiperka, o tada, kai atvyksta pas mus, ne visada pavyksta įregistruoti.
Todėl reikia atlikti namų darbus ir pasidomėti transporto priemone. Pavyzdžiui, jei automobilis jau registruotas Lietuvoje, „Regitros“ puslapyje yra registro duomenys, kuriuos galima patikrinti. Taip pat galima pasitikrinti ir policijos duomenų bazėje.
Jei automobilis yra iš užsienio, „Regitros“ puslapyje galima pasitikrinti kai kurių šalių atviras duomenų bazes. Suvedus automobilio duomenis galima surasti ridą, techninius duomenis ir kitą papildomą informaciją“, – pataria VĮ „Regitra“ specialistas Povilas Ruškus.
Tam, kad atliktumėte patikrą, jums reikia automobilio identifikacinio numerio. Specialistas sako, kad lengviausia jį rasti už priekinio automobilio stiklo. Taip pat jis būna iškaltas specialiose lentelėse ar įvairiose kėbulo vietose. Patikrinti šį numerį duomenų bazės – pirmas žingsnis. Jei kyla įtarimų, kreipkitės į specialistus – autorizuotus markės atstovus – arba atvykite į „Regitrą“.
P. Ruškus sako, kad nereikia skubėti pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties. Su pardavėju geriausia sutarti, kad sandoris bus užbaigtas tik tuo atveju, jei automobilį pavyks sėkmingai užregistruoti. Beje, tokie siūlymai gali padėti identifikuoti nesąžiningą pardavėją, kuris, bijodamas neigiamų pasekmių, gali atsisakyti tokios sąlygos.
Advokatas Mindaugas Kukaitis perspėja, kad neatidumo pasekmės gali būti itin skaudžios, nes neseniai įsigytas automobilis gali būti paimtas iš naujojo jo savininko.
„Pirkėjas neįsitikina, ar įsigytas daiktas yra teisėtai jam parduotas, ir iš dalies prisiima atsakomybę, nes perka daiktą neįsitikinęs, ar pardavėjas yra tikrasis savininkas.
Teismų praktikoje buvę įvairių atvejų. Kartais teismas gina pirkėją, nes, jei „Regitra“ atliko tam tikrą patikrą ir įregistravo dokumentus, ji taip pat prisiima riziką.
Tačiau yra ir priešingos teismų praktikos, kai registracijos centras atlieka tik formalią registraciją, ir, jei duomenys buvo profesionaliai suklastoti ar nebuvo galimybės įžvelgti, kad jie yra kaip nors padirbti, tuo metu laikoma, kad tokia registracija gali būti panaikinta“, – dėmesį atkreipia M. Kukaitis.
Pastebėti klastojimą tampa vis sudėtingiau
Kriminalinių tyrimų centro Transporto priemonių tyrimo skyriaus viršininkas Vilius Ramanauskas teigia, kad pirmiausia, ką vagys stengiasi suklastoti, yra būtent transporto priemonės identifikavimo numeris.
„Identifikacinis numeris gali būti graviruojamas, iškalamas arba išspaudžiamas. Atsižvelgiant į tai atliekamas ir klastojimas. Pavyzdžiui, numeris gali būti nušlifuojamas ir tada iškalamas kitas. Gali būti keičiama paženklinta detalė. Taip pat jis gali būti paslepiamas uždengiant originalą plokštele.
Dažniausiai viskas daroma rankomis, bet kartais naudojami ne visai tie įrankiai. Tačiau laikas nestovi vietoje ir identifikacinių numerių klastotojai turi naujausias bei moderniausias stakles, kuriomis galima išgraviruoti tokį numerį, kokio reikia, todėl plika akimi pastebėti klastojimo faktą yra gana sudėtinga“, – sako V. Ramanaukas.
Specialistas perspėja, kad vagys ir numerių klastotojai tobulėja ne tik pakeisdami duomenis, tačiau sugeba pritaikyti ir naujus metodus – ant daužto arba degusio automobilio kėbulo sumontuojamos vogto automobilio detalės.
„Pats identifikavimo numerio apibrėžimas sako, kad tai yra numeris, skirtas transporto priemonei identifikuoti. Tai yra, įvedę tą numerį į gamintojo duomenų bazę, galime matyti, kad tai dyzelinis atitinkamo galingumo baltos spalvos automobilis.
Jei turime tik kėbulą, į kurį sudėtos kitų transporto priemonių detalės, tikrindami gamintojo duomenų bazę gausime visišką painiavą.
Pažvelgę į tokio automobilio identifikacinį numerį, jam priekaištų neturime, tačiau visos jo detalės priklauso visiškai kitai transporto priemonei, o kartais net ir kelioms, kurios būna vogtos“, – patirtimi dalinasi V. Ramanauskas.
Per metus atliekama apie 300 tyrimų dėl įtariamų klastojimo atvejų. V. Ramanauskas parodo vieną iš paskutinių atvejų – BMW markės automobilį, kuris buvo pavogtas Vokietijoje.
„Ši transporto priemonė jau po atlikto tyrimo ir ji iš tikrųjų yra vogta – jos identifikavimo numeris yra suklastotas. Šiuo atveju ant kėbulo iškaltas identifikacinis numeris buvo patikrintas gamintojo duomenų bazėje ir gavome duomenis, kuriuos patikrinę pastebėjome neatitikimų.
Po to buvo atliekamas detalesnis tyrimas. Patikrinta dažų struktūra numeracijos lauke, o atradus skirtumus, dažai buvo pašalinti, atliktas cheminis ėsdinimas. Tyrimo metu buvo nustatytas tikrasis numeris, kurio fragmentus, gerai įsižiūrėjus, galima matyti“, – pasakoja V. Ramanauskas.
Tačiau identifikacinių numerių yra ne vienas, ir šiame BMW buvo mėginama suklastoti bent du iš jų, nes nepakako perkalti tik to numerio, kuris iškaltas ant kėbulo. Be jo, reikėjo pakeisti ir lentelę, kurioje numeris yra pakartojamas.
„Šiuo atveju matome, kad gamyklinė lentelė yra suklastota, bet tai padaryta pakankamai profesionaliai, nes yra matomi saugos elementai“, – pastebi V. Ramanauskas.
LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“
