LRT nuotr.

Kad ir kaip erzintų stovėjimas automobilių spūstyje, neišmintinga dėl to pykti. Verčiau pastebėti kitus žmones ir, pagavus akių kontaktą, jiems nusišypsoti, LRT RADIJUI sako Nacionalinio automobilių klubo vadovas, lenktynininkas Benediktas Vanagas. Kunigas, policijos kapelionas Algirdas Toliatas teigia, kad spūstys ar nepagarbus kitų vairavimas yra neišvengiamas dalykas, bet galima pasirinkti, kaip į tai reaguoti.

Siūlo išnaudoti laiką spūstyse

Tai, kaip sekasi ramiai vairuoti ir neprarasti savitvardos per didžiausias spūstis, priklauso nuo nusiteikimo, LRT RADIJUI sako A. Toliatas. Kaip teigia jis, viskas priklauso nuo požiūrio: „Galima pykti, kad vėluojama, kažkas lenda su savo automobiliais. Tačiau galima į tai žiūrėti kaip į neišvengiamą dalyką. Jei jau esu spūstyje, galiu kitaip išnaudoti tą laiką – pabūti su savimi, prisiminti brangius žmones.“

Pasak A. Toliato, tinkamai nusiteikus galima keliauti su ramybe. „Vietoje to, kad keiktumei kitus, reikėtų už juos melstis. Tai būtų geriausia – jei važiuodami vieni kitus laimintume, o ne keiktume“, – tikina pašnekovas.

B. Vanagas teigia, kad, patekęs į spūstį, tampa stebėtoju: „Man patinka stebėti žmones, matau daug įvairių gyvenimų. Jei sėdžiu spūstyje ir pagaunu akių kontaktą, stengiuosi nusišypsoti. Šypsena – geriausias įmanomas ginklas, jei kalbama apie ginklus. Per šypseną prasideda tikras santykis. “

Anot B. Vanago, net ir įstrigus spūstyje galima remtis rytų filosofija, kurioje teigiama, kad neišmintinga bijoti neišvengiamo. „Kitaip tariant, spūstis kelyje jau yra, nepaisant to, ar vairuotojas nervinsis, ar ne. Neišmintinga nervintis, nes situacijos tai nekeičia“, – aiškina lenktynininkas.

Nervintis ir pykti – kiekvieno pasirinkimas

A. Toliatas teigia, kad kartais šypsena kitam vairuotojui spūstyje gali pasirodyti pašaipi, nes Lietuvoje nėra tokio įpročio: „Mūsų šalyje dažnai manoma, kad šypsomasi iš išskaičiavimo ar šaipantis. Čia labai gaji patyčių kultūra, todėl atsiranda natūrali gynyba. Jei kitas šypsosi, manoma, kad jis galvoja kažką blogo. Manau, kad jei žmonės ims bendrauti šypsenomis, o ne pykčiu, sumažės ir eismo įvykių. Taip nebesipyksime, neskubėsime, praleisime kitus automobilius.“

B. Vanago manymu, sudėtinga vairuoti rudenį, kai trukdo įvairios aplinkybės. „Svarbiausia yra padaryti išvadas ir keliauti toliau būnant geresniu žmogumi. Daug problemų kelia susierzinimas keliuose. Pavyzdžiui, manęs neerzina niekas. Reikia įsidėmėti vieną dalyką – įžeisti neįmanoma, galima tik įsižeisti. Tavęs nenervina niekas, nebent nusprendei, kad tave nervina. Susierzinti – žmogaus pasirinkimas“, – aiškina pašnekovas.

A. Toliatas, paklaustas, ką daryti supykus vairuojant, teigia, kad tai taip pat priklauso nuo asmeninio požiūrio į situaciją: „Kartais kitų elgesys priimamas tarsi puolimas, net kai žmogus atsistoja netinkamoje vietoje. Jei suasmeniname, kad tai specialiai mums taip padarė, užėmė vietą ar pan., reaguojame piktai. Tačiau galima į tai pažvelgti ir žmogiškai. Mane patį labai erzina nepagarbus, grubus vairavimas. Tuo metu susinervinu, bet apmąstau, ar tikrai to reikia.“