Lietuvoje šiuo metu leistinas alkoholio kiekis vairuotojams yra 0,4 promilės. Vis pasigirsta siūlymų šią ribą panaikinti ir reikalauti visiško blaivumo. Iš tiesų, net ES šalyse galioja skirtingos nuostatos: nuo reikalavimo būti visiškai blaiviam iki leidimo važiuoti esant net 0,5 promilių.

Medicinos mokslų daktaras Tomas Kajokas mano, kad nulinės tolerancijos politika, kitaip tariant reikalavimas už vairo sėsti tik blaiviam, yra suprantamas ir gana racionalus, ir tokį sprendimą galėtų palyginti su situacija, kai šeima solidarizuojasi su pažeidžiamu šeimos nariu ir įstengia pertvarkyti savo gyvenimą taip, kad nė vienas šeimoje nesijaučia diskriminuojamas.

Būtų saugiausia visiems laikytis nulinės taisyklės. Socialumą lemiančios smegenų skiltys pilnai subręsta tik apie 25-uosius gyvenimo metus.

„Visgi esu kiek pesimistas, nes žinau, kad nemažai sunkių avarijų sukelia apgirtę asmenys, kurie net neturi teisės vairuoti automobilį. Nulinės tolerancijos nepaiso priklausomi nuo alkoholio žmonės“ , – kalba specialistas.

Kaip alkoholis veikia smegenis? Alkoholis veikia skirtingas smegenų sistemas ir skirtingus receptorius, jo poveikis priklauso nuo koncentracijos. Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia apie 0,5 promilės, jis ima raminti, migdyti, o nuo 0,8 promilės alkoholis aktyviai slopina pojūčius, atmintį, sąmonę. Alkoholis gana tolygiai pasiskirsto žmogaus organizme, tad kuo mažesnis žmogaus svoris – tuo greičiau ir nuo mažesnių dozių apgirstama.

Dar pridėkime lyties ir amžiaus įtaką – nėra paprasta įvardinti išgeriamu alkoholio kiekiu. Moterys pasižymi didesniu jautrumo alkoholiui. Moters organizme alkoholis skyla kiek lėčiau, tie skirtumai tarp lyčių tampa reikšmingi ir pastebimi net išgeriant santykinai nedidelius alkoholio kiekius. Jei tą patį alkoholio kiekį išgeria moteris, kuri sveria, pavyzdžiui, 60 kg, ir vyras, kuris sveria apie 100 kg, alkoholio koncentracija jų kraujyje skirsis dvigubai.

Alkoholis visų žmonių organizmuose skyla vienodu, maždaug pastoviu greičiu, o alkoholio mažėjimą kraujyje galima pavaizduoti tiesia linija. Ta tiesė kiekvienam žmogui vis kitokia, tačiau per valandą žmogus gali suskaidyti apie 10–15 ml spirito, daugiau – jei išgeriantis žmogus, mažiau – jei pažeistos kepenys. Eksperimentais įrodyta, kad subjektyvus prablaivėjimo pojūtis atsiranda greičiau nei kraujyje sumažėja alkoholio koncentracija. Vienaip ar kitaip, 80 ml gryno spirito (toks kiekis yra 200 ml stipriųjų gėrimų) gali skilti net 8 valandas. Omenyje reikia turėti ir genetines variacijas – kai kurių etninių grupių genetika lemia, kad alkoholis skaidomas kelis kartus lėčiau nei europiečių. Pavyzdžiui, Šiaurės tautelės labai greitai prasigeria, nes tų žmonių organizmai kitaip skaido alkoholį.

Ar karštis, nuovargis kaip nors keičia alkoholio poveikį?

Kuo mažiau žmogaus organizme skysčių, kuo labiau dehidratavę esame, tuo stipresnis alkoholio poveikis. Kita vertus, alkoholis veikia ne visai tiesiogiai, jis veikia įtraukdamas įvairius elektrolitus ir karščio fone žmogus kitaip reaguoja į alkoholį, jis gali greičiau apsvaigti. Alkoholis, greta visų kitų efektų, stimuliuoja mūsų simpatinę sistemą, skatina kitų stresinių hormonų išsiskyrimą. Kūnas tai patiria kaip fizinį krūvį, kaip papildomą darbą. O juk paprastai per karščius rekomenduojama tūnoti pavėsyje. Per karščius tiktų gaivintis nealkoholiniu alumi arba tiesiog gerti vandenį.

VL