Asociatyvi nuotr.

Nors Europos naujų automobilių rinka dėl koronaviruso pandemijos poveikio pernai susitraukė beveik ketvirtadaliu, elektromobilių pardavimas augo net ir tokiomis aplinkybėmis. Rinkos analitikų teigimu, tai lėmė sparčiai didėjusi elektromobilių pasiūla, kurią paveikė tiek vartotojų lūkesčiai, tiek gamintojų siekis sparčiau mažinti bendrus taršos rodiklius.

Įgauna pagreitį

Lietuvoje pernai registruoti 466 nauji lengvieji bei lengvieji komerciniai elektromobiliai arba beveik triskart daugiau nei 2019-aisiais, kai iš salonų išriedėjo 160 elektra varomų modelių. O Senajame žemyne elektromobilių pardavimas 2020 metais siekė 740 tūkst. vienetų arba dvigubai daugiau nei užpernai.

Tačiau elektrinio transporto bendras svoris rinkoje net ir po tokio augimo vis dar nežymus. Europoje pernai jų pardavimas sudarė tik 6,2 proc. rinkos dalies, o mūsų šalyje šis rodiklis tesiekė 1,07 proc.

Vis dėlto pardavimo dinamika akivaizdžiai rodo, kad tiek dėl vartotojų lūkesčių, tiek dėl taršos reguliacinės politikos visuotinė elektrifikacija įgauna pagreitį, nors ne visi gamintojai renkasi vienodą kelią jai įgyvendinti.

Dvi kryptys

Šiuo metu galima išskirti dvi pagrindines elektrifikacijos kryptis, kuriomis eina gamintojai. Vieni, pavyzdžiui, „Volkswagen“ su MEB (vok. Modularer E-Antriebs-Baukasten) ar „Hyundai“ su ką tik pristatyta E-GMP (angl. Electric-Global ModularPlatform) kuria atskiras platformas elektromobiliams ir automobiliams su vidaus degimo varikliais bei konstruoja savo pasiūlos gamą pagal šių struktūrų architektūros galimybes.

Tai reiškia, kad automobilis su kiekviena pavara bus sukurtas taip, jog geriausiai išnaudotų dinamikos, valdymo ar komforto galimybes, tam tikrais atvejais mažintų komponuojamų detalių skaičių ar net parduotų technologiją kitoms įmonėms.

Tačiau pagrindinis tokio sprendimo ribojimas yra tai, kad kol kas ne visi vartotojai gali pasirinkti preciziškai tiksliai jų poreikius atitinkantį automobilį, dažnai visavertis asortimentas apima tik vidaus degimo variklius turinčius modelius. O ant jiems skirtų platformų kuriami visų gamintojų(neišskiriant nė „Tesla“, kuri siūlo vos kelis modelius) elektromobiliai rikiuotėje atsiranda lėtai, po daugybės atidėliojimų, ir verčia vartotojus apsišarvuoti tvirta kantrybe.

Svarbu ir tai, kad atskirai platformai kurti reikia resursų – finansinių ir žmogiškųjų. Vienos modernios platformos, kurios pagrindu vėliau gims milijonai automobilių, kūrimas gali užtrukti ir penkerius ar šešerius metus bei kainuoti kelis milijardus eurų, kurie vėliau neišvengiamai atsispindės kainose.

Alternatyvus kelias

Kiti gamintojai renkasi alternatyvų kelią – šiek tiek modifikavus, tą pačią platformą naudoti skirtingų tipų varikliams, kaip, tarkim, tai daro konsorciumo „Stellantis“ nariai „Peugeot“, „Opel“ ar „Citroën“. Šviežiausias pavyzdys – ką tik Lietuvoje debiutavęs kompaktinis „Citroën“ hečbekas „C4“ ir visiškai elektrinė jo versija „ë-C4“.

Pasitelkę CMP (angl. CommonModularPlatform) kelių energijos rūšių platformą, automobilio kūrėjai rinkai pasiūlė benzinu, dyzelinu ir elektra varomą modelį – to paties „kūno“, su vienodo pasirinkimo komforto ar saugumo įranga, tokia pat bagažinės talpa ir pan.