E. Genio/LRT nuotr.

Europos šalys surenka ir perdirba 94 proc. naudotų automobilių padangų, skelbia Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija. Kam panaudojamos senos padangos?

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (angl. European tyre & rubber manufactors‘ association, ETRMA) suskaičiavo, kad 2016 metais Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje, susidarė 3,29 mln. tonų eksploatuoti netinkamų automobilių padangų, kurios buvo sutvarkytos (perdirbtos). Perdirbtų padangų atliekų kiekis per metus (palyginti su 2015-aisiais) išaugo 100 tūkst. tonų.

Pasak ETRMA, apie 1,9 mln. tonų senų padangų buvo panaudota kaip žaliava įvairiems gaminiams. Daugiausia (75 proc.) panaudotų senų padangų Europos šalyse buvo sumalta į gumos granules, kurios naudojamos įvairių gaminių gamyboje.

Dar 1,1 mln. tonų netinkamų naudojimui padangų panaudota energijai gauti. 81 proc. visų šių padangų buvo sudeginta cemento gamybos krosnyse, o likusi dalis (19 proc.) nukeliavo į miestų šildymo sistemas ir elektrines.

„Europos šalių pasiektas 94 proc. naudotų padangų perdirbimo rodiklis, palyginti su Lietuvos rodikliu, yra ganėtinai aukštas.

Lietuvai vis dar sunku pasiekti Europos lygį, nes dėl teisės aktų spragų ne visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuoja visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą“, – sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Lietuvos teisės aktai numato, kad atskirai padangas įvežantys gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. viso Lietuvos rinkai patiekto padangų kiekio. Aplinkos ministerija dar neteikia 2017 metų duomenų. 2016 metais, ministerijos duomenimis, registruoti padangų importuotojai į Lietuvos rinką įvežė 25,3 tūkst. tonų padangų, o tinkamai sutvarkė 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų, neskaičiuojant realizuotų nelegaliai.

Pasak V. Masalienės, skaičiuojant, kad dar mažiausiai apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai, neapskaitytos padangos gali sudaryti apie trečdalį visų į šalį įvežamų padangų.

Pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų, konteinerių besimėtančios padangos lieka nesutvarkytos ir teršia aplinką. Bešeimininkėmis atliekomis tenka pasirūpinti savivaldybėms, kurioms už komunalinių atliekų surinkimą moka gyventojai.

Lietuvos teisės aktai numato, kad gyventojai į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gali nemokamai pristatyti iki 4 ar 5 padangų per metus.

Keičiant padangas automobilių remonto įmonėje, senosios taip pat turi būti priimamos nemokamai. Prekybininkai priima iš kliento nemokamai nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.

„Gyventojai, kaip ir juridiniai asmenys, netinkamas naudojimui padangas gali priduoti ir atliekų tvarkytojams. Padangų atliekos daugiausiai iš Lietuvos yra eksportuojamos tolesniam sutvarkymui“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.