„Peugeot 208“ tarp mažos klasės konkurentų išsiskiria įdomia ir patrauklia išvaizda su išraiškingais „liūto ilčių“ žibintais.

Kai pasiėmiau šį automobilį bandymams, dar nebuvo žinomi Europos „Metų automobilio 2020“ rezultatai. Ir vos tik baigiau rašyti apžvalgą, paaiškėjo, kad „Peugeot 208“ buvo išrinktas geriausiu šių metų automobilių Europoje. Taigi, susiklostė taip, kad važinėjau ir vertinau šių metų Europos čempioną to net nežinodamas.

Pirmiausia, ko man, kaip turbūt ir kiekvienam savininkui, norėtųsi iš naujai įsigyto automobilio – kad jis teiktų emociją. Kad kasdien – jį pamačius ir dar prieš sėdant prie vairo – jis keltų šypseną. Šis „Peugeot 208“ tai neabejotinai turi. Mažos klasės hečbekų tarpe jis išsiskiria tikrai įdomia ir patrauklia išvaizda, o naktį, su išraiškingos formos žibintais – vadinamosiomis „liūto iltimis“ – jis atrodo tiesiog įspūdingai.

Ne ką blogiau jis žiūrisi ir iš galo, kuriame labiausiai dėmesį traukia trijų segmentų horizontalių žibintų linija.

Ne mažiau įdomu tampa atsisėdus į vairuotojo kėdę, kur prieš akis iškyla nedidukas vairas, o už jo sumontuotas „Peugeot“ pasididžiavimas – skaitmeninis „i-Cockpit“ 3D prietaisų skydelis. Iš pažiūros jis panašus į kitų naujausių „Peugeot“ modelių, bet turi vieną esminį skirtumą – jis yra trimatis.

Taigi, vaizdas skaitmeniniame prietaisų skydelyje projektuojamas taip, kad informacija pateikiama tarsi dviem sluoksniais ir priešais vairuotoją iškyla ne šiaip ekranas, bet savotiška trijų tūrių holograma. Labai įdomu, novatoriška ir bent jau šios klasės automobiliuose – tikrai nematyta.

Tačiau mažas vairo ratas gadina šį bendrą įspūdį – jis tiesiog užstoja viršutinę šio išties įdomaus ir futuristinio prietaisų skydelio dalį. Tad norint visaverčiai matyti, kas jame rodoma, gana sunku rasti tinkamą poziciją – vairuoti tenka žiūrėti arba pusiau gulomis, arba per vairo viršų. Bet kuriuo atveju, mažas vairaratis, naudojamas visuose pastarosios kartos „Peugeot“ modeliuose, šiame bene labiausiai netinka.

Pati salono apdailos kokybė ir erdvė yra rafinuota, neperkrauta spalvomis ir mygtukais, o jaukumą važiuojant naktį galima susikurti individualiai – pasirinkus vieną iš kelių galimų salono apšvietimo spalvų: gelsvą, melsvą, baltą, žalią ir kt. Man asmeniškai labiausiai tiko šviesiai žalia.

Stinga vietos gale

Kaip ir didesniuose modeliuose, čia yra ne mygtukų, o klavišų sistema, skirta temperatūrai ir kitiems prietaisams valdyti. Plastikinės detalės malonios liesti, panaudota kokybiška tekstilės apdaila.

Tačiau, kaip bežiūrėtum, „Peugeot 208“ nėra automobilis be trūkumų. Ko gero labiausiai pastebimas vietos gale trūkumas. Būdamas 190 cm ūgio, aš niekaip negalėjau tilpti galinėje sėdynėje už savęs – t. y. vairuotojo. Ir ne tik dėl ankštų lubų, bet ir dėl aukštų, plačių slenksčių bei vietos pėdoms trūkumo.

Taip pat juntamas nemažas aerodinaminis triukšmas važiuojant didesniu greičiu – jau nuo 120 km/val. norisi vis žiūrėti, ar langai uždaryti.

Be to, automobilio pakaba yra pernelyg kieta važiuojant per nelygius, grublėtus kelius – didesnius kelio nelygumus važiuojantys jaučia visu kūnu.

Bendrai, vairuoti mažąjį 208 modelį patogu ir smagu: automobilis manevringas, labai aiškūs gabaritai ir dydis, o į pačius kėbulo kraštus „nustumti“ ratai suteikia automobiliui stabilumo ir užtikrintumo posūkiuose – būtent ten, kur reikia, kad automobilis tvirtai laikytųsi ant kelio.

Siūlo daug variklių

Jau sužinojęs Europos geriausio automobilio rinkimų rezultatus, pagalvojau kad tarp priežasčių, lėmusių „Peugeot 208“ sėkmę Europoje, nėra tik tai, kad „Peugeot 208“ yra patrauklios išvaizdos, smagus vairuoti automobilis su futuristiniu prietaisų skydeliu.

Jis siūlo išties platų variklių pasirinkimą, tarp jų – visiškai elektrinę versiją. Tai bene pirmas atvejis, kad debiutuodamas rinkoje naujas modelis, iki šiol gamintas su įprastais vidaus degimo varikliais, iš karto siūlomas ir elektriniu varikliu.

Pirkėjai gali rinktis iš skirtingo 1,2 litro darbo tūrio galingumo (75, 100 ir 130 AG) benzininių variklių, vieno dyzelinio ir vieno elektrinio.

Bazinis modelis su 75 AG pajėgumo varikliu ir 5 laipsnių mechanine pavarų dėže – akivaizdu – skirtas tik kompanijoms ir tik mažai kainų ribai pabrėžti (nuo 12 900 Eur).

Tačiau kitų versijų nuo 100 AG kaina prasideda nuo 14 300 Eur, o elektra varomas modelis kainuoja du kartus daugiau – 28 900 Eur.

„Valstiečių laikraščio“ bandytas modelis „Peugeot 208 GT-Line PureTech 130“ turėjo galingiausią iš siūlomų 130 AG benzininį variklį, kuris yra tikrai eiklus ir pakankamai ekonomiškas – kaip ir deklaruoja gamintojas, vidutinės sąnaudos siekė mažau nei 6 litrus, o iki 100 km/val. jis įsibėgėja tikrai žvaliai – per 8,7 sek.

Su 8 laipsnių automatine pavarų dėže bei papildoma įranga (10 colių ekranu (750 Eur), „Drive assist“ pagalbine sistema (500 Eur), mėlyna spalva (590 Eur) ir kita papildoma įranga) kainavo 24 500 Eur.

Įdomu tai, kad modelio pristatomoji aukso spalva papildomai nekainuoja, nors atrodo tikrai įdomiai, o už kitas spalvas reikia mokėti papildomai.

 

„Valstiečių laikraščio“ vertinimas

Mums patiko:

  • Išvaizda;
  • Eiklus variklis;
  • „i-Cocpit“ prietaisų skydelis.

Mums nepatiko:

  • Mažas vairo ratas;
  • Erdvė ant galinių sėdynių;
  • Kieta pakaba.