Nėra tokio automobilio, kurio nereikėtų prižiūrėti: kiekvienam reikia reguliariai keisti vieną ar kitą detalę. Tepalai, filtrai ir kitų dalių kokybė turi didelę įtaką ilgalaikei automobilio eksploatacijai, o techninių aptarnavimų intervalai skiriasi. Pavyzdžiui, kai kurie gamintojai komercinių automobilių alyvą reikalauja keisti ne rečiau nei kas 50 tūkst. km, arba 2 metus. Lengvųjų intervalas paprastai būna 20–30 tūkst. km ir 1 metai. Dar šio amžiaus pradžioje tokie reti intervalai buvo neįsivaizduojami.

Ne viską lemia kaina

„Žmonės daugiau keliauja, įmonės savo transportą naudoja aktyviau, o kiekvienas techninis aptarnavimas yra prastova, kainuojanti pinigus. Todėl gamintojai siekė, kad techninių aptarnavimų intervalą būtų galima prailginti ir šiandien turime labai patikimus automobilius. Tačiau gamintojai nustato tik apytikslius intervalus. Laiką, kada reikia keisti alyvą, filtrą ir kitas detales, reikia nustatyti pagal jų būklę, automobilio naudojimo būdą“, – teigia automobilių detalių prekybos ženklo „BluePrint“ atstovas Lietuvoje Tomas Jatužys.

Geriausi detalių gamintojai investuoja į technologijas ir kuria vis tobulesnes dalis. Yra nemažai tokių, kurie juos tik kopijuoja ir bando sukurti išoriškai panašiai atrodantį produktą, kuris neprilygsta originalui savo savybėmis. Paprastai tokias detales kuria Pietryčių Azijoje įsikūrę gamintojai, o parduodamų jų galima rasti visame pasaulyje. Lietuvoje – taip pat.

Pavyzdžių rasti nesunku ir bene paprasčiausias jų – skirtinga tarnavimo trukmė. Nekokybiškas oro filtras gali tapti prastos būklės nuvažiavus vos 10 tūkst. km, o geresnis, eksploatuojamas tokiomis pačiomis sąlygomis tarnaus bent du kartus ilgiau.

„Svarbu įsiminti, kad prekės kaina neturi tiesioginės įtakos kokybei, tai daugiau rinkodaros reikalai. Rinkoje pilna nebrangių ir kokybiškų detalių, ne ką mažiau brangių ir prastos kokybės dalių“, – pabrėžia T.Jatužys.

Rinktis pagal gamintoją

Kaip atskirti, kuri detalė gera, o kuri ne?

T.Jatužio teigimu, išoriškai skirtumus pastebėti sunku ir čia reikia pasitikėti tik detalės gamintoju (jeigu automobiliui prekes renkate pats) arba mechaniku (jeigu remontuojant detales parenka jis). Laboratorijoje atidžiai išnagrinėjus kelis filtrus, gumines įvores ar kitas skirtingų gamintojų detales, skirtumai tampa kur kas aiškesni.

Oro filtras atrodo detalė, kurioje didelių stebuklų neprigalvosi, tačiau jų kokybė neretai skiriasi ne tik pagal naudojamos medžiagos tipą, bet ir pagal filtravimo plotą. Jam patikrinti net nereikia laboratorijos – užtenka išvynioti visą oro ar salono filtrą ir išmatuoti plotį.

„Oro filtras sulankstytas tarsi armonika, sudarytas iš daugybės V raidžių. Taip į santykinai nedidelį filtrui skirtą plotą galima sutalpinti daug filtruojamo ploto. Vieni gamintojai filtrą pagamina į armoniką sulankstę 100 cm filtruojamojo popieriaus, o kiti – vos 50 cm. Pastarasis užsiterš kur kas greičiau, o tada automobilis naudos daugiau degalų ir bus mažiau galingas“, – aiškina automobilių detalių specialistas.

Analogiška situacija ir su guminėmis – metalinėmis įvorėmis (šnekamąja kalba dažniausiai vadinamais „sailenblokais“), tačiau šias detales patikrinti kur kas sunkiau. Vis dėlto pašnekovas yra sugalvojęs būdą ir kelis kartus išbandęs skirtingų gamintojų detales jas perpjaudamas.

„Kad geriau atliktų savo funkciją, kokybiški „sailenblokai“ yra pripildyti į alyvą panašiu skysčiu. Tačiau, perpjovęs pigų kinišką „sailenbloką“, skysčio neradau – tik tuščias ertmes, kur jis turėtų būti. Teko matyti net ir pilnavidurius, kurie turėtų būti su ertmėmis viduje. Tokias detales sumontavus į automobilį vietoj originalių, jis taps kietesnis, mažiau komfortiškas, atsiras bildėjimai pakaboje“, – pasakoja T.Jatužys.