Arnoldo manymu, siūlomų funkcijų šiuolaikiniuose automobiliuose yra gerokai daugiau, nei reikia vairuotojui, ir jos labai blaško dėmesį.

Balandžio 6-ąją Lietuvoje buvo minima Saugaus eismo diena. Apie tai, kas labiausiai trukdo vairuoti, kas yra geras vairuotojas ir kaip vertina eismo kultūrą šalyje, mintimis dalijasi vairavimo instruktorius ir saugaus vairavimo treneris Artūras Pakėnas bei Arnoldas Lukošius, technikos žinovas, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas.

Rankos – tik ant vairo

„Auga karta, kuri automobilius rinkis atsižvelgdama į tai, kokia informacinė ir pramogų sistema juose įdiegta, o ne pagal važiavimo charakteristikas lemiančius sprendimus, nes, jų manymu, „visi traukia vienodai“. Nuoširdžiai manau, kad visos dabartinės kartos automobilių pramogų sistemos reikalingesnės ne vartotojams, o patiems mašinų gamintojams – kaip rinkodaros priemonė pasigirti savo išskirtinumu“, – teigė A.Lukošius.

Arnoldo manymu, siūlomų funkcijų šiuolaikiniuose automobiliuose yra gerokai daugiau, nei reikia vairuotojui, ir jos labai blaško dėmesį.

„Vairuojant visas dėmesys turi būti sutelktas į kelią, o kalbėti telefonu galima tik vienu būdu – naudojantis laisvų rankų įranga. Ją rinkdamiesi patikrinkite, ar yra galimybė ją valdyti balsu. Su tokia įranga galėsite neatitraukdami akių ir rankų surinkti telefono numerį, išklausyti gautų elektroninių laiškų ar žinučių tekstus ir net sužinoti reikalingą informaciją internete“, – sakė jis.

Jei telefone naudojatės navigacija, pasirūpinkite, kad išmanusis, rodantis kelio maršrutą, būtų jūsų akių lygyje – tam galite naudoti specialius telefonų laikiklius. Jų pasirinkimas šiandien išties didelis: rinkitės magnetinį, tvirtinamą prie vairo, klijuojamą prie stiklo arba išmanųjį laikiklį su bevielio įkrovimo funkcija. Laikydami telefoną jam skirtoje vietoje, galėsite patogiai ir saugiai naudotis navigacija, klausytis muzikos, o svarbiausia – susitelkti į vairavimą.

Dar vienas multimedija sistemų evoliucijos variklis – išmaniųjų telefonų gamintojai: tiek „Android Auto“, tiek „Apple CarPlay“ informacinės ir pramogų sistemos leidžia apie vartotojus žinoti praktiškai visus duomenis. Vairuotojui juk reikia tik galimybės klausytis mėgstamos muzikos ir saugiai kalbėti telefonu“, – savo nuomonę dėstė A.Lukošius.

A. Lukošius

A. Lukošius

Galima patikrinti

Net ir patiems geriausiems vairuotojams kartkartėmis verta atnaujinti žinias ir pasitikrinti savo įgūdžius. Įsivaizduokite, jei kiekvieną jūsų kelionę vertintų asmeninis instruktorius? Dabar tai įmanoma – tereikia į telefoną įsidiegti programėlę „SmartDrive“.

Aplikacija naudotis labai paprasta – tiesiog įjunkite programėlę, paspauskite mygtuką „Start“ ir pradėkite kelionę. Kai ją užbaigsite, gausite smulkią ataskaitą, kurioje bus užfiksuotas jūsų važiavimo greitis ir jo pokyčiai, veiksmai, susidūrus su eismo kliūtimis, taip pat – nustatytas asmeninis važiavimo efektyvumo balas. Be to, programėlė pateiks naudingų rekomendacijų ir patarimų, kaip galėtumėte pagerinti savo vairavimo įgūdžius.

Kokį greitį pasirenka?

„Vairuotojo kompetenciją vertinu ne pagal tai, kaip greitai jis moka važiuoti, o pagal tai, kaip jis moka pasirinkti saugų greitį. Nes būtent saugaus greičio pasirinkimas yra vairuotojo profesionalumo kriterijus“, – teigė A.Pakėnas.

Būdingiausios gero vairuotojo savybės – mandagumas, santūrumas, blaivumas, agresijos nebuvimas, Kelių eismo taisyklių laikymasis. Beje, jos būdingesnės moterims nei vyrams. Todėl moterys gali būti puikios vairuotojos, nepaisant kai kurių vyrų kritiško požiūrio į jų gebėjimus šioje srityje. Nenuskriaudė gamta ir vyrų, suteikdama jiems racionalumą, ryžtingumą, gerą erdvės pojūtį ir judesių koordinaciją bei emocinį stabilumą.

Garsus Lenkijos lenktynininkas ir saugaus eismo specialistas S.Zasada, knygos „Saugus greitis“ autorius, yra pasakęs: „Atrodytų, vairuoti labai paprasta: mokėk tik pajudėti iš vietos, junginėti pavaras, daryti posūkius ir stabdyti. Viso to galima išmokti per keletą dienų. O paskui mokytis visą gyvenimą, nuolat patiriant ką nors naujo.“

Žmogaus reakcija nepakito

Pasak A.Pakėno, kai jis per savo paskaitas tvirtina, kad derėtų važiuoti laikantis eismo taisyklių, leistinu greičiu, vairuotojai nenori suprasti ir bando supratimą apie greitį ir gyvenimo tempą perkelti į kelią ir mašiną.

A.Pakėnas

A.Pakėnas

„Jie sako: palauk, juk atsirado naujų ir galingų automobilių, pilnų elektronikos, saugumo priemonių, eismo organizavimo sistemų, o greitis išliko toks pat – 90 km/val.“, – pasakojo pašnekovas.

Tačiau jie neįvertina, kad vairuotojo reakcija nepasikeitė per pastaruosius šimtą metų. Žmogaus reakcija, kuri buvo, tarkime, Lietuvos aušroje, 1918 metais, ir eilinio vairuotojo reakcija 2018 metais, jo reagavimas į kritinę situaciją, į pavojų kelyje, yra tokia pati – apie 1 sekundė.

„Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokiu galingu automobiliu mes važiuojame. Svarbiausia – kokie vairuotojai mes esame“, – įsitikinęs jis.

Didžiausią leistiną greitį skirtingų kategorijų Lietuvos keliuose nustato Kelių eismo taisyklės. Be to, kai kuriuose kelių ar gatvių ruožuose nustatomi papildomi greičio ribojimai, atsižvelgiant į konkretaus ruožo pavojingumą, avaringumą, eismo intensyvumą, kelią supančią aplinką bei galimą pėsčiųjų eismą.

Greičio apribojimu siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, sušvelninti jų pasekmes. Siekiant sumažinti tokių pažeidimų skaičių, Lietuvos keliuose diegiama naujovė – vidutinio greičio matuokliai.

Tikimasi, kad jie taps svarbia greičio viršijimo prevencijos priemone. Tokius matuoklius naudojančių užsienio šalių patirtis rodo, kad kontroliuojamuose kelio ruožuose gerokai sumažėja žūčių skaičius (priklausomai nuo šalies – apie 80 proc.).

2 iš 3 lekia greičiau

„Greičio viršijimas – labai aktuali problema Lietuvai, pas mus visi labai skuba“, – teigė A.Pakėnas.

Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas greičio ribojimas, net jei jis atrodo per griežtas, turi pagrįstas priežastis ir jo būtina laikytis, kaip ir kitų įprastų viešo elgesio normų. Pastebima, kad žmogaus elgesys prie vairo dažnai atspindi jo įprastą elgesį visuomenėje.

Saugaus eismo ekspertų teigimu, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumui.

Lietuvoje net 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietės teritorijoje viršija leistiną važiavimo greitį. 2015–2017 m. stebėjimai parodė, kad leistiną greitį daugiau nei 10 km/val. magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31,6 proc., o rajoniniuose keliuose – 19,2 proc. vairuotojų.

Su greičio viršijimu siejasi ir kita dažna eismo įvykių priežastis – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimas. Vairavimo instruktorius apie greičio viršijimo problemą.

 

Adomas Grinius