LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Vyriausybės sprendimas skatinti vairuotojus rinktis naujesnius automobilius, skiriant jiems tūkstančio eurų išmoką, oro taršos problemų neišspręstų, taip LRT RADIJUI sako Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Anot jo, taip valstybės pinigai būtų išmesti į balą.
„Aš manau, kad šis siūlymas labiau primena ne problemos sprendimą, o pinigų švaistymą. Jeigu projektui yra numatyta apie 30 mln. eurų ir už vieną seną automobilį siūloma tūkstančio eurų subsidija perkant naujesnį negu „Euro 5“ standarto automobilį, tai galima paskaičiuoti, kad tokių naudos gavėjų būtų apie 30 tūkst., kas sudaro 2 proc. Lietuvos automobilių parko. Tai iš tiesų kalbame apie lašą jūroje. Taršos problema, kaip ir lieka neišspręstą“, – tvirtina pašnekovas.
M. Buzelio aiškinimu, populiariausi Lietuvos automobilių parko automobiliai yra vidutiniškai 15 metų amžiaus. Pasak jo, vidutinė minėtų automobilių rinkos kaina yra maždaug 4 tūkst. eurų.
Nors tūkstantis eurų sudaro ketvirtadalį vidutinės rinkos kainos ir tokia subsidija tam tikrais atvejais gali būti reikšminga, besirenkančių brangesnius automobilius vartotojų yra per mažai, kad tokie sprendimai būtų veiksmingi.
„Kai kuriais atvejais tūkstantis eurų gali sudaryti net 50 proc. automobilio vertės. Yra tikrai labai pigių ekonominės klasės automobilių, kurie pagaminti vėliau nei 2009 metų rugsėjį. Tačiau galima žiūrėti taip, kad tūkstantis eurų sudaro maždaug ketvirtadalį vidutinės rinkos kainos, tai ta subsidija yra reikšminga, tačiau problema yra tame, kad naudos gavėjų yra per mažai ir tai kainuoja valstybei“, – pabrėžia jis.
Anot A. Buzelio, automobiliai, kurie yra senesni nei 2009 metų, sudaro apie 1,2 mln. vienetų, o tai yra didžioji autoparko dalis.
„Tik 300 tūkst. automobilių potencialiai atitiktų keliamus kriterijus. Mes matome, kokie yra problemos mastai ir kaip mes stipriai atsiliekame <...>. Taip pinigai būtų išmesti į balą“, – įsitikinęs A. Buzelis.
Paklaustas, ar automobilio amžius būtinai lemia jo taršumą, M. Buzelis atsako – amžius turi priklausomybę su tarša, tačiau yra ir išimčių.
„Yra tam tikrų automobilių, kurie tikrai ekologiški ir ekonomiški. Tie patys hibridiniai automobiliai buvo gaminami prieš 2009 metų rugsėjį, tai alternatyvų tikrai yra“, – sako pašnekovas.
Reaguodamas į vertinimus, kad naujų automobilių gamyba padaro daug daugiau žalos gamtai, nei važinėjimas senesniu automobiliu, A. Buzelis pabrėžia, kad automobilių parkas privalo atsinaujinti, nes naujos transporto priemonės užtikrina vairuotojų saugumą.
„Kai kurie elektromobiliai yra surenkami tik Japonijoje ir iš ten jie gabenami konteineriniais laivais, kurie teršia gamtą tiek, kiek gal 100 tūkst. tokių automobilių per metus, tačiau šioje vietoje mes kalbame apie saugumą. Jeigu sakysime, kad nereikia pirkti naujų automobilių, nes senas „Mercedes“ automobilis nuvažiuoja milijoną kilometrų ir nesugriūna, tai mes turėsime didelį avaringumą ir mirtingumą“, – teigia pašnekovas.
Paklaustas, kas būtų efektyviau už vyriausybės oro taršos mažinimo plane siūlomas priemones, M. Buzelis sako, jog alternatyvų yra įvairių, tačiau jos pareikalautų ryžtingesnių sprendimų.
„Viena iš priemonių yra kasmetinė techninė apžiūra senesniems nei 20 metų amžiaus automobiliams, kurių yra šimtai tūkstančių. Kita iš priemonių galėtų būti to paties eismo reguliavimas didmiesčių centruose, kas tikrai daug nekainuoja – tereikia įrengti stebėjimo kameras, kuriomis būtų atpažįstami į miesto centrą įvažiuojantys automobiliai.
Galėtų būti nustatyta CO2 emisijos riba, nuo kurios automobiliai negalėtų įvažiuoti į miestų centrus. Kitas svarbus punktas yra dūmijantys automobiliai, kurių vairuotojai būtų įspėjami, kad, laiku nenuvykus į techninių apžiūrų centrą, bus panaikinta techninė apžiūra. Taip pat taršos mokestis, kuriuo būtų apmokestinti 10 proc. labiausiai aplinką teršiančių automobilių“, – akcentuoja pašnekovas.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
Agnė Skamarakaitė
