LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Policijos departamentas, skelbdamas statistinę kelių eismo įvykių informaciją, kaskart džiaugiasi vis mažėjančiais eismo įvykių, sužeistųjų bei žuvusiųjų juose skaičiais. Iš tiesų situacija Lietuvos keliuose gerėja. Per dešimtmetį pasiekti įspūdingi rezultatai – žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo keliskart. Pernai šalies keliuose užgeso vos 188 gyvybės lyginant net su 572 karo keliuose aukomis 2006-aisiais.
Tačiau vienas šios statistikos aspektas lieka bemaž nepakitęs – eismo įvykiuose ir toliau nemažą dalį žuvusiųjų bei sužeistųjų sudaro pėstieji. Tad ko dar nežino mūsų nerūpestingi pėstieji ir vairuotojai apie saugų elgesį kelyje?
Kiekvieno atsakomybė
Įspūdingiems situacijos keliuose gerėjimo rezultatams nemenkos įtakos turi prevencinis darbas – kelių eismo taisyklių pokyčiai bei šviečiamoji informacija viešojoje erdvėje. Akivaizdu, kad šį darbą reikia tęsti ir toliau, nes beveik du šimtai keliuose prarastų gyvybių yra tikrai skaudi netektis. Tad dar kartą – apie pėsčiuosius ir jų saugumą kelyje.
„Pėsčiųjų eismas taptų gerokai saugesnis, jei abi pusės – tiek vairuotojai, tiek pėstieji – būtų labiau suinteresuoti savo ir kitų saugumu keliuose bei visą atsakomybę už elgesį kelyje prisiimtų sau – kur susitinka du blaiviai ir racionaliai mąstantys žmonės – ten tvarka ir ramybė“, – asmeninę atsakomybę už saugų eismą akcentuoja VĮ „Kauno regiono keliai“ saugaus eismo specialistas Linartas Kiškis.
Deja, dažna nelaimių, kuriose nukenčia pėstieji eismo dalyviai, priežastis ir yra atsakomybės stoka. Neretas praeivis mano, kad pėsčiųjų perėja tai vieta kur pėstieji turi pirmenybę – taip anaiptol nėra.
„KET nurodo, kad prieš įžengdami į važiuojamąją dalį pėstieji privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių bei jų greitį ir žengti į ją tik įsitikinę, kad tai bus saugu bei nebus trukdoma transporto priemonėms. Tad akivaizdu, kad pėstieji taip pat turi pareigas, kurias privalu atlikti – jiems yra numatyta prievolė įvertinti situacijos saugumą ir tik tada kirsti kelią. Deja, nemažai pėsčiųjų šią prievolę ignoruoja, dėl to turime gana liūdną statistiką – daugiausiai pėsčiųjų nukenčia būtent pėsčiųjų perėjose. Kita vertus, vairuotojai turi nepamiršti, kad galbūt ne visi pėstieji yra pakankamai kompetetingi įvertinti situacijos saugumą: juk vairuotojas niekada negali būti tikras, kad pėsčiasis tinkamai įvertins visas eismo sąlygas ir žengs į pėsčiųjų perėją tik tada, kai yra tikrai saugu. Tad vairuotojams taip pat privalu važiuojant fiksuoti pėsčiųjų perėjas ir ties jomis būti itin budriems – stebėti pėsčiuosius bei jų manevrus“, – dar kartą eismo dalyvių pareigas primena L. Kiškis.
Ugdyti jaunąją kartą
Saugaus eismo specialistas pabrėžia, kad itin svarbu saugaus elgesio kertant važiuojamąją kelio dalį išmokyti mažuosius eismo dalyvius.
„Vaikams nuo mažiausių dienų tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose turi būti aiškinama, kaip saugiai pereiti gatvę. Ir tai neturėtų būti vien tik formalus aiškinimas. Reikėtų su vaikais kartu praktikuotis pereinant pėsčiųjų perėjas, paaiškinti galimus pavojus, įspėti apie įvairias tikėtinas situacijas. Taip pat reikėtų nepamiršti ir paauglių – nors jie apie saugumą kelyje yra girdėję daugybę kartų, tačiau nerūpestingas jaunuolio būdas lemia, kad jie tikrai ne visada gatvėje laikosi KET. Kaskart išleisdami iš namų priminkite paaugliams apie saugų elgesį keliuose“, – pataria pašnekovas.
Per vieną dieną vaikų visko išmokyti ir įdiegti tvirtus saugaus elgesio kelyje įgūdžius tikrai nepavyks. Todėl reguliariai turi būti skiriama laiko pokalbiams ar knygelių apie saugų elgesį kelyje skaitymui. Puiku skatinti vaikus pačius samprotauti, kodėl reikėtų elgtis vienaip ar kitaip, kokia tokio elgesio nauda jiems patiems. Pradėti reikėtų nuo pačių svarbiausių, aktualiausių aspektų pėstiesiems: gatvės perėjimas, šviesoforo signalai bei atšvaitai bei kt.
Pavyzdys svarbiausia
Vaikai nuo 8 metų, prižiūrimi suaugusiojo, dviračiais jau gali važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau tokiu atveju labai svarbu jiems išaiškinti eismo taisykles – kaip reikia rodyti posūkius, persirikiuoti, neišvažiuoti prieš eismą. O taip pat svarbu akcentuoti, kad kertant kelią dviratį privalu vestis. Beje, vaikai iki 18 metų važiuodami dviračiu privalo būti su šalmu. Be to, mažieji eismo dalyviai privalo žinoti, kad keliu važiuojant dviračiu reikia laikyti abi rankas ant vairo ir kojas ant pedalų, o pamačius artėjančią kliūtį būtina sulėtinti greitį.
Vaikai nuolat stebi suaugusiuosius ir mato bei fiksuoja dauguma jų veiksmų, todėl, be jokios abejonės, suaugusiųjų veiksmai bus pastebėti ir darys didelę įtaką augančiam vaikui.
„Visi žino, kad vaikai daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip tėvai elgiasi nei ką sako. Taigi, labai svarbu savo žodžius ir pamokymus sutvirtinti ir savo teigiamu pavyzdžiu. O taip pat svarbu nuolat vaikams priminti apie saugų elgesį kelyje ir gatvėje. Džiugu, kad ugdymo įstaigos skiria tikrai nemažai dėmesio saugaus elgesio kelyje įgūdžių ugdymui. Tad tėvams tik belieka šiuos įgūdžius palaikyti bei papildyti“ – skatina L. Kiškis.
Kristina MIRVIENĖ
