Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip nesusigadinti nuotaikos per Jonines

Artėjantis ilgasis – Joninių – savaitgalis daugelį traukia nuvažiuoti į pajūrį, prie ežero ar kokį kitą širdžiai mielą kampelį. Pastarųjų kelerių metų eismo įvykių statistika rodo, kad nesėkmingiausiais dėl intensyvesnio eismo ir įvykusių avarijų galima vadinti Joninių, Gegužės 1-osios ir Vėlinių savaitgalius. Specialistai pataria, kaip nesusigadinti nuotaikos važiuojant į norimą tikslą per ilgąjį Joninių savaitgalį.

Galite užtrukti ilgiau

Psichologė Eglė Masalskienė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė, teigia, kad planuojant kelionę ilgąjį savaitgalį reikėtų numatyti, kad ji užtruks ilgiau nei įprastai.

„Svarbiausia yra iš anksto nusiteikti, jog papildomos šventinės dienos ir į pajūrį, sodybas ar prie ežerų skubantys gyventojai sudarys didesnes nei įprasta transporto spūstis, todėl eismo sąlygos bus sudėtingesnės, tuomet būsite nusiteikę susidurti su spūstimis ir jos jums nekels susierzinimo“, – sako ji.

Jau dabar pajūrio viešbučių atstovai dėl prognozuojamų gerų orų teigia nebeturintys laisvų kambarių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda remonto darbai vyksta net trijose vietose.

„Tikėtina, kad dauguma važiuojančiųjų į pajūrį kelyje susitiks penktadienio vakarą, o grįžti planuos pirmadienio popietę. Jei turite galimybę, rekomenduojama paskirstyti savo laiką taip, kad netektų stovėti spūstyje kelias valandas. Vykdami į pajūrį ar kitas pamėgtas poilsio vietas pasistenkite išvažiuoti ir grįžti anksčiau arba vėliau nei dauguma poilsiautojų“, – pataria Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Naudokitės programėlėmis

M.Balinskas atkreipia dėmesį, kad stebėdami eismo intensyvumą galite apvažiuoti spūstis arba išvengti jų piko metu. Norintiems sužinoti, kokia situacija kelyje, patariama apsilankyti interneto puslapyje Eismoinfo.lt, kur bet kuriuo paros metu galima rasti informacijos apie kelių būklę ir eismo sąlygas.

Taip pat optimaliausią ir trumpiausiai trunkantį maršrutą efektyviai parenka išmanioji mobiliųjų telefonų programėlė „Waze“, kurios naudotojai praneša apie eismo sąlygas pasirinktame kelio ruože realiu laiku. Informacija apie spūstis dažnai skelbiama ir per radijo stotis.

„Pamatę neblaivų vairuotoją ar įtartinai manevruojantį automobilį kelyje, įsidėmėkite jo numerius ir nedelsdami skambinkite trumpuoju pagalbos numeriu 112. Gali būti, kad taip kažkam išgelbėsite gyvybę“, – sako M.Balinskas.

Beje, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, girtų prie vairo šventinėmis dienomis Lietuvoje stabiliai mažėja. Pavyzdžiui, 2018 metais Joninių savaitgalį įkliuvo 131 girtas vairuotojas. Palyginti, 2011 metais Joninių savaitgalį išaiškinta net 260 neblaivių vairuotojų.

Draudimo ekspertas taip pat ragina neviršyti nustatyto greičio.

„Nors kelių eismo taisyklėse nuo priekyje važiuojančio automobilio rekomenduojama atsilikti bent dvejomis sekundėmis, net ir esant geroms eismo sąlygoms aš patarčiau atsilikti bent trimis ar keturiomis sekundėmis. Skubant kelyje ne tik kyla pavojus saugumui, bet ir neefektyviai naudojami degalai. Važiavimo greitis turi įtakos bent penktadaliui degalų sąnaudų – skubant ir rizikuojant jos neabejotinai bus didesnės, nei važiuojant ramiai ir saugiai“, – teigia M.Balinskas.

Elgiasi skirtingai

Anot E.Masalskienės, kiekvienas vairuotojas, atsidūręs transporto spūstyje, reaguoja skirtingai: vieni kantriai laukia, kiti bando pergudrauti „nardydami“ per eismo juostas ar staigiu manevru persirikiuodami į gretimoje juostoje atsiradusį plyšį, treti nervinasi, garsiai ar mintyse keikiasi, mosuoja rankomis – tai tik keli veiksmai, kurie atspindi vairuotojų patiriamas neigiamas emocijas.

Nors Lietuvoje kol kas nėra atlikta tyrimų, kiek eismo įvykių įvyksta būtent dėl pykčio protrūkių ar dėl neigiamos emocinės būsenos, akivaizdu, kad vairuotojų emocinė būklė atsiliepia jų elgesiui vairuojant. Pastarųjų kelerių metų eismo įvykių statistika rodo, kad ilgųjų savaitgalių metu eismo įvykių keliuose padaugėja, tai daugiausia nulemia išaugęs keliaujančiųjų skaičius ir dėl to susidarančios spūstys bei kitos sudėtingesnės eismo situacijos.

„Nusiteikite, kad kelyje sutiksite daugiau nepatyrusių vairuotojų. Iš anksto susitaikę su šia mintimi, supratingiau reaguosite į jaunų ar dar nepatyrusių vairuotojų klaidas kelyje“, – sako E.Masalskienė.

Ji taip pat pataria stebėti save: „Jei jaučiate, kad tuoj prarasite savitvardą, sustokite ir pasivaikščiokite. Jei kažkur labai skubate ir negalite sustoti, įsijunkite raminančią muziką ar tiesiog pakalbėkite su šalia sėdinčiu žmogumi apie kažką jums malonaus. Šie maži veiksmai padės nusiraminti ir taip nepasiduoti laukimo ir įtampos kelyje sukeliamam irzlumui.“

Padėkokite, jei kitas vairuotojas jus užleido. Būdamas mandagus vairuotojas parodysite savo stiprybę, juk mes visi norime paskatinti mandagų kitų vairuotojų elgesį.

„Jei važiuojate su vaikais, mokykite juos mandagaus elgesio kelyje. Aptarkite su jais pasitaikiusias situacijas, komentuokite ir klauskite jų nuomonės. Taip prisidėsite prie naujos vairuotojų kartos ugdymo, be to, naudingai išnaudosite spūstyje praleistą laiką“, – patarimus dalija psichologė.

Pagirios – pavojingos

Pernai Joninių naktį Vilniuje surengtuose reiduose policijai girtų vairuotojų neįkliuvo nei penktadienį, nei šeštadienį. Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkui Vytautui Grašiui nerimą kelią kita tendencija – labai daug vairuotojų sėda prie vairo išgėrę, nors į alkoholio matuoklį įpučia mažiau nei 0,4 promilės.

„Nerimą kelią tai, kad nemažai vairuotojų neviršijo leistinos alkoholio normos, bet tai – tam tikra rizika ir laviravimas, labai lengva apsiskaičiuoti. Pagrindinė taisyklė – alkoholis ir vairavimas yra nesuderinami dalykai ir turėtume to paisyti“, – sakė jis.

Prieš keletą metų tarptautinės draudimo grupės RSA užsakymu mokslininkai iš Brunelo Universiteto (Jungtinė Karalystė) atliko alkoholio poveikio vairavimui tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad vairuoti po vakarėlio ar šventės ryte, kai dar jaučiami pagirių simptomai, yra keturis kartus pavojingiau nei įprastomis aplinkybėmis.

Mokslininkai ištyrė, kad vakare šventę vairuotojai iš ryto jausdami pagirių simptomus keturis kartus dažniau viršijo greitį vidutiniškai 16 km per valandą, keturis kartus dažniau vairavo nenuspėjamai ir neatsargiai – atliko netikėtus manevrus, dvigubai dažniau nesustojo prie raudonos šviesos ar „Stop“ ženklo.

Be to, pagiringų vairuotojų reakcija buvo sulėtėjusi – jie dvigubai lėčiau priėmė sprendimus kelyje. Šis pagirių efektas nustatytas stebint vairuojančius žmones, kurių kraujyje alkoholis neviršijo leistinos normos.

Draudikai taip pat primena, kad avariją sukėlusiam neblaiviam vairuotojui visą padarytą žalą teks atlyginti iš savo kišenės.

„Vasarą, palyginti su kitais sezonais, dėl incidentų keliuose registruojamų žalų skaičius išauga maždaug 10 proc. Dažniausiai jos patiriamos vykstant prie jūros ar ežerų, o vidutinė draudimo išmoka siekia apie 800 eurų. Šiltuoju metų laiku padažnėja šoninių detalių įbrėžimų, kurių pagrindinė priežastis – neatidus kitų transporto priemonių vairuotojų ar keleivių elgesys atidarant dureles. Be to, užfiksuojame daugiau pranešimų apie smulkius įvykius, kai automobiliai susiduria judėdami nedideliais greičiais kelyje ar parkavimosi vietose“, – sako M.Balinskas.

Rekomenduojami video