Priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų, naujos seno automobilio bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4–6 mėnesiams.

Iš kiek daugiau nei 700 tūkst. pernai patikrintų lengvųjų automobilių 50,6 proc. buvo įvertinti kaip neturintys jokių didelių trūkumų, o kas antras automobilis turi rimtesnių problemų. Tai paaiškėjo, kai Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai apibendrino praėjusiais metais atliktos lengvųjų automobilių patikros rezultatus bei įvardijo pokyčius.

Bėdos – po pusmečio

Kaip teigia techninių apžiūrų (TA) specialistai, „apvertus“ šią statistiką aukštyn kojomis pasirodo, kad realiai kas antras automobilis eisme dalyvauja turėdamas didesnių ar mažesnių trūkumų, kurie dažniausiai pašalinami tik po apsilankymo TA stotyse.

Kitas klausimas – kiek laiko suremontuotas iki privalomojo minimumo garbaus amžiaus (statistinis Lietuvos transporto parko vidurkis – beveik 15 metų) automobilis būna „geras“?

Serviso meistrai teigia, kad, priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų, naujos seno automobilio bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4–6 mėnesiams. Tačiau toli gražu ne visi to dėmesio sulaukia, nes kai kurie vairuotojai apie drauge keliaujančias technines problemas arba nieko nenutuokia, arba tiesiog yra apsileidę.

Būtent dėl šios priežasties nemažai Europos šalių 6–10 metų sulaukusiems automobiliams techninę apžiūrą atlieka kasmet. Tai svarbu. Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reidų metu fiksuojama, kad tarp patikrintų 100 transporto priemonių, turinčių galiojančius TA dokumentus, vidutiniškai 60–65 pasirodo turinčios didesnių ar mažesnių trūkumų.

Panaikino 900 apžiūrų

Net kelių policijos pareigūnai, paprastai daugiausia dėmesio skiriantys ne techninei automobilių būklei, o eismo įvykių prevencijai, praėjusiais metais daugiau nei 900 kartų panaikino formaliai galiojančią TA, nes automobiliai akivaizdžiai neatitiko techninių reikalavimų ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Tiesa, vertinant vadinamąsias „įskaitines“ avarijas, kuriose žūsta ar yra sužalojami žmonės, policijos specialistai vis dar nepateikia išsamesnės analizės, kodėl transporto priemonės susiduria, apvirsta, nuvažiuoja nuo kelio ar taranuoja kokias nors kliūtis.

Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio teigimu, Vakarų Europos šalių mokslininkai, išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką žūstančiųjų avarijose skaičiui, konstatavo, kad grynai dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3–4 proc. incidentų keliuose.

„Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų, t. y. trečdaliu mažesnis nei Lietuvoje“, – pastebi G.Šlėderis.

Mašinų būklė blogėjo

Pernai dažniausiai nustatytų techninių trūkumų suvestinė liudija, kad reikalai su mašinų „sveikata“ tik pablogėjo: po dvejų metų pertraukos (pernykščiai TA stočių lankytojai buvo tikrinami 2018-aisiais) vienam atvykusiam automobiliui buvo nustatyta 1,66 didelių arba pavojingų trūkumų. Ankstesnysis šios grupės rezultatas buvo 1,62 techninis trūkumas.

Turint galvoje, kad šias problemas dalijasi pusė visų tikrintų ir pirmuoju bandymu „išbrokuotų“ automobilių, vadinasi, vienam atvykusiam netvarkingam automobiliui tenka net 3,27 dideli arba pavojingi trūkumai.

Tradiciškai daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus: blogai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, reikalavimų neatitinkantys, netvarkingi priekiniai, gabarito, dienos ar rūko žibintai, nešviečiantys „stop“ signalo žibintai sudaro daugiau nei 30 proc. visų problemų. Šios techninių trūkumų grupės statistika praėjusiais metais šiek tiek išaugo, nors būtent žibintų veikimą galima pačiam pasitikrinti namuose, net neprašant serviso meistrų pagalbos.

Realiai apie 40 proc. automobilių arba tinkamai neapšviečia kelio, arba dar blogiau – akina kitus vairuotojus. Tai tikrai nėra smulkmena, nes nematydamas, kur važiuoja, žmogus neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos, jei į tokią patenka.

Simbolinis pagerėjimas – nuo 12 proc. iki 11,4 proc. – užfiksuotas vertinant pakabos lankstines jungtis ir lankstus (šarnyrus), tačiau šiek tiek daugiau automobilių į TA stotis atvažiavo su netvarkingomis spyruoklėmis ir amortizatoriais (4 proc.), netvarkingais stabdžiais (2,7 proc.), su skysčių nuotėkiu iš variklio ar pavarų dėžės (9,5 proc.). Taip pat iki 6,4 proc. išaugo automobilių su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema, o iki 6,2 proc. – pernelyg dūmijančių.

VL