Scanpix nuotr.

Elektrinių automobilių dalia visada buvo tokia: jie labai palankūs aplinkai, bet lėti, nepraktiški ir jų niekas nenori pirkti. Stulbinanti Tesla Model S sėkmė, kaip bebūtų keista, apvertė šią formulę aukštyn kojom. Ji greita kaip vėjas, stulbinamai praktiška ir visi nori tokią įsigyti. Bet dabar kai kurie kritikai klausia, kiek joje išties liko žalumo?

Trumpas atsakymas: jei išliks dabartinės tendencijos, jis galėtų būti gana žalias ilguoju laikotarpiu. Bet kol kas skaičiavimai nėra tokie paprasti, kaip galėtumėte pamanyti. Žiūrint, ko paklausite, kokias prielaidas darysite ir kaip matuosite įtaką aplinkai, atsakymai gali svyruoti nuo „žalesnis už Prius“ iki „taršus, kaip SUV.“ Ir Tesla’os padėtis šiame diapazone stulbinančiai smarkiai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir kiek ja važinėjate.

Žinoma, dėl to, kad važinėdami nedegina kuro, elektriniai automobiliai yra švarūs iki gurgždėjimo. Be vidaus degimo variklio (VDV), be kuro bako ir be išmetalų, jie laikomi nulinės emisijos transporto priemonėmis. Bet automobilio įtaka aplinkai neapsiriboja vien tuo, kuo spjaudosi išmetimo vamzdis. Tesla nėra varoma oru. Ji naudoja elektrą, kuri, savo ruožtu, gaminama iš įvairiausių šaltinių, nuo branduolinių reaktorių ir gamtinių dujų iki tamsiausio ir purviniausio iškastinio kuro: anglių.

Taigi, norint palyginti Tesla’os emisijas su varomų degalais automobilių, pirmiausiai reikia pažvelgti į elektros tinklo sudėtį. Nacionaliniu mastu, tinkle yra maždaug 40 procentų energijos iš anglies, 25 procentai iš gamtinių dujų, 20 procentų branduolinės energijos, ir apie 10 procentų iš atsinaujinančių šaltinių, daugiausiai – hidroenergijos. Taigi, galima sakyti, kad vidutinė Tesla didele dalimi varoma deginant iškastinį kurą.

Tesla tai pripažįsta, bet pabrėžia, kad jos automobiliai vis vien daug švaresni už vidaus degimo varikliais varomus konkurentus. Taip yra dėl to, kad baterijomis varomi automobiliai daug efektyviau verčia saugomą energiją į judėjimą. Model S gali nuvažiuoti beveik 430 km vienu 85 kWh talpos akumuliatoriumi, kas atitinka kiek daugiau, nei 11 litrų benzino. Jo oficialus EPA mylių galonui ekvivalentas yra 89, daug didesnis, nei standartinio Toyota Prius.

Tačiau bet kurio Model S emisija smarkiai priklauso nuo vietinio tinklo energijos šaltinių mišinio. Remiantis Tesla’os nuosavu emisijų skaičiuotuvu, jei važinėjate Model S Vakarų Virdžinijoje – kur 96 procentai energijos išgaunami iš akmens anglies – per įprastinę 64 km kasdienę kelionę į aplinką išskiriate apie 12 kg CO2, o tai palyginama su įprastinės Honda Accord emisija. Indiana, Kentukis ir Ohajas ne kažin kiek geresni. Antra vertus, jei įkraunate savo Teslą Kalifornijoje, kur gamtinės dujos tiekia daugiau, nei pusę elektros energijos – ar, dar geriau, Aidahe ar Vašingtone, kur karaliauja hidroenergija – emisijos tėra maža dalis to kiekio. Sveikiname, jūsų Model S visgi yra švari mašina.

Ar tikrai? Gegužę rinkos analitikas Nathanas Weissas sukėlė šurmulį švarios energijos pasaulyje gaisrą keliančiu straipsniu finansinių naujienų puslapyje Seeking Alpha. Į antraštės klausimą „Ar Tesla Model S žalias?“ Weissas atsako tvirtu, skaičiavimais pagrįstu, 6500 žodžių ilgio „No“. Iš tiesų, Weissas teigė, kad Model S yra daugeliu aspektų purvinesnis, nei Jeep Grand Cherokee – ir beveik toks pat taršus, kaip Ford Expedition, vienas iš didžiausių SUV, esančių rinkoje. Tai ekstremali pozicija ir didelę dalį Weisso argumentų elektromobilių advokatai nesunkiai paneigė. Reaguodamas į kritikos laviną, Weissas greitai peržiūrėjo savo skaičiavimus, bet ir toliau teigė, kad Model S tikroji CO2 emisija didesnė, nei mažesniųjų SUV, tarkime, Toyota Highlander.

Po Weisso straipsnio, birželio gale IEEE Spectrumpasirodė Ozzie’io Zehnerio, buvusio elektromobilių entuziasto, tapusio nuoširdžiu jų kritiku, pranešimas. Šiame pranešime, pavadintame „Unclean at Any Speed,“ cituojami tyrimai, rodantys, kad elektromobiliai nėra švaresni – o kartais netgi mažiau švarūs, – nei benzinu varomi automobiliai.

Kaip taip gali būti? Kritikai nurodo tris pagrindinius faktorius, darančius Tesla automobilius taršesnius, nei būtų galima pamanyti, sprendžiant iš EPA reitingų, ar pačios kompanijos duomenų. Pirmiausia, anglimi kūrenamos elektrinės išmeta ne tik CO2, bet ir kitas kenksmingas dujas, pavyzdžiui, azoto ir sieros oksidus, daug didesniais kiekiais nei degalais varomi automobiliai. „Jei smogo tikrinimo centras galėtų išmatuoti tikrąją Tesla Model S emisiją per išmetamąjį vamzdį,“ rašė Weissas, „savininkams grėstų baudos, bausmės ar automobilio pardavimas, remiantis valstijos „kledarų supirkimo“ programomis.“ (Akivaizdu, ši problema nėra Tesla’os kaltė ir ji išnyktų, atsiradus švaresnės energijos tinklui.)

Antra, elektromobilių gamyba labiau kenkia aplinkai, pradedant nuo energijos, reikalingos ličio jonų baterijų gamybai. Dabar šios baterijos yra didelės ir jų gamyba labai brangi – ypatingai Tesla’os, kuri yra didesnė ir galingesnė, nei konkurentų. Ir daugelyje elektromobilių baterijų yra retųjų žemių elementų, kurių nedaug yra, o išgavimas brangus. Tesla’os kintamosios srovės indukciniai motorai nenaudoja retųjų žemių elementų magnetų, bet netgi kompanijos inžinieriai sutiktų, kad Model S gamybai sunaudojama daugiau energijos, nei, sakykime, Toyota Camry. Klausimas yra, kiek laiko truks pradinio atsilikimo panaikinimas, kai imsite naudotis savo nulinės emisijos Tesla. Kuo daugiau ja važinėjate, tuo žalesnė ji tampa.

Taip pereiname prie trečiojo teiginio prieš Model S: jis ryja daugiau energijos, nei reklamuojama. Weissas mano, kad Model S energijos efektyvumą smarkiai mažina „vampyrinė apkrova“, galia, dingstanti iš baterijų, automobiliu nesinaudojant. Šie neveikimo nuostoliai buvo pagrindinis taikinys Johno Broderio žymiajame New York Times straipsnyje apie energijos išsekimą Tesla bandomajame važiavime. Kitais atžvilgiais patenkinti savininkai skundžiasi, kad jų automobiliai netenka baterijų energijos tiesiog stovėdami garaže.

Vampyrinė apkrova vaidina svarbų vaidmenį Weisso skaičiavimuose. Tačiau rugpjūtį Tesla išpildė savo pažadą pasirūpinti šia bėda, išleisdama techninės įrangos valdiklių atnaujinimus. CleanTechnica vertinimu, neveikimo nuostoliai sudaro 50 – 70 procentų, bet Tesla tokių skaičių nepatvirtina. Rimtesnis smūgis Weiss’o „purvinas kaip SUV“ teiginiui: kaip pažymi Davidas Nolandas iš Green Car Reports savo nuodugniame atsakyme, Weissas įskaičiavo Tesla’os energijos šaltinių anglies pėdsaką, tačiau ignoravo benzino gamybos anglies pėdsaką. Weissas taip pat darė tikriausiai klaidingą prielaidą, kad žmonės su Model S per metus nuvažiuoja daug mažiau, nei vidutiniškai sukaria tradiciniu kuru varomų automobilių savininkai. Tačiau Nolandas sutiko, kad Tesla’os energijos sąnaudų vertinimas gali būti pernelyg optimistiškas. Atmesdamas emisijų prilyginimą Toyota Highlander, jis padeda Model S arčiau liliputiškojo Scion iQ. Neblogai, kai kalbame apie 2 tonų prabangų sedaną.

Tačiau tiesa, kad keletas tyrimų, tarp kurių ir 2010 m. Nacionalinės mokslų akademijos pranešimas, metė abejonių šešėlį ant elektromobilių aplinkosauginių pranašumų. Šis pranešimas išties prablaivantis – bet nebe taip labai, jei prisiminsime, kad šalies elektros tinklas jau dabar švaresnis, nei rengiant pranešimą. Ir kaip grupelė IEEE darbuotojų greitai nurodė, Zehnerio „Unclean at Any Speed“ (kuri rėmėsi NAS pranešimu) dangstosi recenzuotais tyrimais, kuriuose paaiškėja, kad elektromobiliai yra švaresni už VDV automobilius netgi valstijose, kur naudojama daug akmens anglies. Tačiau Zehneris yra teisus, sakydamas, kad šie tyrimai, tarp kurių 2012 m. atliktas Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (Union of Concerned Scientists), visą elektrinių automobilių gyvenimo ciklo įtaką aplinkai paprastai apžvelgia prabėgomis.

Bet yra priežastis, kodėl mokslininkai neskuba rašyti tyrimų, vertinančių tikslias VDV varomų automobilių pakeitimo maitinamais elektra pliusus ir minusus. Dabartis trumpa, o ateitis ilga. Aplinkosauginiai keitimo motyvai visą laiką kinta, dažniausiai elektromobilių naudai. Gamtinės dujos per keletą pastarųjų metų jau sumažino anglies dalį šalies energijos balanse. O naujos jėgainės, kasmet prisijungiančios prie JAV elektros tinklų, daug smarkiau orientuotos į atsinaujinančius energijos šaltinius, nei dabartinių jėgainių sudėtis. Jei ši tendencija išliks, Model S ir kiti elektromobiliai tik švarės. Be to, daug elektromobilių savininkų jau investuoja į Saulės energiją automobilių krovimui. Tuo tarpu Tesla, Nissan ir kiti automobilių gamintojai karštligiškai stengiasi padidinti baterijų efektyvumą ir sumažinti kainą. Technologija nekinta eksponentiškai, kaip kompiuterių procesorių atveju, bet eina į priekį.

Naudoti šalies priklausomybę nuo anglies kaip argumentą prieš elektromobilių naudojimą yra žingsnis atgal. Vietoje to perspektyva automobilius padaryti daug žalesniais, nei jie yra dabar, turėtų būti laikoma dar vienu argumentu prieš tebesitęsiančią šalies priklausomybę nuo anglies.