FB nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 25–30 tūkst. tonų tepalų transporto priemonėms, tačiau surenkama ir sutvarkoma tik apie 4 tūkst. tonų variklio alyvos atliekų. Likusi dalis nelegaliai sudeginama ar netinkamai panaudojama, pavyzdžiui, tepalai išpilami, jais tepami įrankiai ar dažomos tvoros.

Daugiausia panaudotos automobilių alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.), susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvėse. Šiuo metu automobilių servisams tenka atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų.

Skaičiuojama, kad kiekvienais metais Lietuvoje parduodama apie 25–30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudotų tepalų kiekis – iki 4 tūkst. tonų per metus. Nemažai alyvos atliekų (apie 6 tūkst. tonų), esančių nelegalioje rinkoje, gali būti sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.

Panaudota alyva yra pavojinga atlieka, todėl ją tvarkyti gali tik tam licenciją turintys asmenys. Panaudotus tepalus galima priduoti atliekų tvarkytojams arba pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pastarosios iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 10 kilogramų alyvos atliekų per metus. Daugiau informacijos, kur priduoti alyvos ir kitas atliekas, – www.atliekos.lt.

Tepalų atliekų žiemą surenkama mažiau dėl to, kad autoservisai, įmonės ar gyventojai panaudota alyva šildo patalpas, sutepa įrankius ar panaudoja kitiems tikslams, nors tą daryti griežtai draudžiama ir už tai gresia baudos. Kiekvienas turi žinoti, kad, pakeitus tepalus autoservise, juos ten reikia ir palikti.

Šiuo metu asmenys už panaudotų tepalų deginimą gali būti nubausti iki 540 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovai ir kiti atsakingi asmenys – iki 1 200 eurų. Jei asmuo alyvos atliekas perduoda neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims, baudos siekia atitinkamai iki 560 eurų ir iki 1 500 eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymas numato, kad alyvai deginti būtina gauti taršos leidimą. Įmonėms, deginančioms alyvos atliekas be taršos leidimo, gali tekti susimokėti net iki 8 tūkst. eurų baudą.

Panaudotas tepalas yra smarkiai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį. Iš perdirbimui atiduotų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui, tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.