Veidaknygės nuotr.

Kai kurie vairuotojai gali ir nesutikti, tačiau lenkimas – vienas sudėtingiausių ir pavojingiausių manevrų. Reikia įvertinti lenkiamo automobilio greitį, atstumą, kurio reikės šiam veiksmui atlikti ir dar kelis veiksnius, kurie gali nulemti, ar šį manevrą pavyks atlikti saugiai.

Kad lenkimo veiksmas tikrai pavojingas, o neteisingai įvertintos aplinkybės gali baigtis su liūdnomis pasekmėmis, LRT.lt sako Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausias tyrėjas Jonas Davidonis.

„Lenkimo metu dažniausiai susiduria priešpriešais važiuojančios transporto priemonės. Šių eismo įvykių pasekmės neretai būna pačios skaudžiausios – eismo dalyviai žūsta arba patiria daugybines traumas.

Kita dažna eismo įvykių priežastis kuomet lenkiančios transporto priemonės vairuotojas susiduria su greta važiuojančiais ir į kairę sukančiais vairuotojais“, – sako J. Davidonis.

Lenkimas yra veiksmas, kuriame dalyvauja mažiausiai dvi transporto priemonės. Žinoma, atliekant lenkimą, jam daugiausiai dėmesio turi skirti lenkiantis vairuotojas, tačiau ir lenkiamasis turi tam tikrų pareigų.

„Vairuotojai, pastebėję pavojingą situaciją, pavyzdžiui, matydami, kad lenkiantis automobilis gali nespėti atlikti manevro, galėtų šiek tiek pristabdyti vairuojamą transporto priemonę ir leisti šalia važiuojančiam automobiliui netrukdomai persirikiuoti į pirmą eismo juostą.

Galima priminti ir tai, kad KET numatyta, jog lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais“, – teigia J. Davidonis.

Kartais, kai važiuoja kelių automobilių kolona, būtinai atsiranda labiau skubančių vairuotojų, kurie stengiasi vienu metu aplenkti kaip įmanoma daugiau kolegų. Pasak J. Davidonio, atlikti tokį lenkimą galima.

Visgi, tikėtina, kad atliekant tokį veiksmą, lenkiantis vairuotojas gali stipriai viršyti leistiną greitį ir teisina save tuo, jog taip saugiau – greičiau važiuosiu – greičiau aplenksiu. Tačiau tokio pasiteisinimo nepateisina nei policija, nei KET.

„Niekur nėra numatyta galimybė lenkimo metu viršyti leistiną greitį. Čia tik vairuotojų pasiteisinimas, kuris visiškai nėra susijęs su saugiu eismu. O lenkimo metu viršijus leistiną greitį ir įvykus eismo įvykiui pasekmės taptų kur kas skaudesnės“, – LRT.lt pabrėžia J. Davidonis.

Kelias transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti ir kitus aspektus, nes tai ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas.

„Prieš pradedant atlikti tokį lenkimą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei“, – į ką dėmesį turėtų atkreipti vairuotojai lenkiantys daugiau nei vieną automobilį, pasakoja J. Davidonis.

Ištisinės linijos – jokių išimčių

Jei ant važiuojamosios kelio dalies matote ištisines linijas – tokiose vietose lenkti griežtai draudžiama ir jokių išimčių būti negali, o jei nusprendėte rizikuoti, galite gauti ne tik piniginę baudą, bet ir kurį laiką pailsėti nuo vairavimo.

„Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, formaliai tik pažeistas ženklinimas be pasekmių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau jei toks KET pažeidimas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, sukels pavojingą situaciją, tai yra, privers kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti – tai užtrauks baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių“, – perspėja J. Davidonis.

Mąstymą reikėtų keisti ir tiems, kurie mano, kad pradėjus lenkimą per punktyrinę liniją, manevrą galima baigti per ištisinę. KET nurodoma, kad pastebėjus ištisinę liniją lenkimo manevrą reikia nutraukti ir grįžti atgal į savo eismo juostą.

Taip pat nereikėtų skubėti atlikti lenkimą per ištisinę juostą, jei, pavyzdžiui, prisivijote lėčiau važiuojantį traktorių. Daugelis vairuotojų įsitikinę, kad jei kita transporto priemonė važiuoja 30 km/val. ar mažesniu greičiu, ją lenkti, net ir kertant ištisinę liniją, galima be jokių pasekmių. Tačiau taip nėra. Visų pirma, prieš atliekant lenkimą, būtina įsitikinti, ar toks manevras bus saugus.

Tačiau tokiu atveju KET nurodo ir kitą aplinkybę. Lėčiau važiuojančios transporto priemonės vairuotojas turi pasitraukti kaip įmanoma arčiau dešinio kelio krašto, kad netrukdytų greičiau važiuojantiems vairuotojams.

Atlikti lenkimus draudžiame ne tik kertant ištisines linijas, tačiau ir sankryžose, nesvarbu, važiuojate mieste ar užmiestyje. Už tokį pažeidimą galima sulaukti ne ką mažesnės baudos nei lenkiant per ištisinę linija – nuo 170 iki 230 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių.

„Tokio pažeidimo traktavimas nesiskiria nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta mieste ar užmiesčio kelyje, tačiau pavojingesnis manau gali būti lenkimas draudžiamose vietose užmiestyje, kadangi transporto greičiai dažniausiai būna didesni, todėl ir pasekmės gali būti skaudesnės.

Tačiau mieste eismas yra kur kas intensyvesnis, dideli transporto priemonių ar pėsčiųjų srautai, o tai reiškia, kad susidūrimų rizika gali būti didesnė“, – svarsto J. Davidonis.