Neskelbiama viešai ataskaita atskleidžia, esą kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys sabotuoja Europos lygiu rengiamą automobilių pramonės priežiūros reformą. Tarp tų šalių minima ir Lietuva.

Europos vartotojų organizacijos BEUC ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad nemažai ES valstybių narių, tarp jų - Vokietija ir Italija, kelia pavojų reformai. Reforma siekiama sugriežtinti reikalavimus automobiliams bei apibrėžti naujus automobilių patikros standartus Europoje.

BEUC generalinė direktorė Monik Gojens (Monique Goyens) apgailestauja, esą dalis valstybių bando užgniaužti iniciatyvas, galinčias užkirsti kelią naujam vadinamajam "dyzelgeito" skandalui.

"Daugelis jų nepritaria priemonėms, kurios užtikrintų realią automobilių patikrą Europos lygmeniu ar padėtų išvengti dabar kylančių interesų konfliktų ir susitarimų tarp automobilių gamintojų, nacionalinių valdžios institucijų bei privačių tyrimų laboratorijų", - pažymi M. Gojens.

Europos vartotojų organizacijos vadovė taip pat įsitikinusi, kad jei ES yra nusiteikusi ryžtingai užkirsti kelią naujam "dyzelgeito" skandalui ir sugrąžinti vartotojų pasitikėjimą automobilių sektoriumi, valstybės narės kartu su Europos Parlamentu turi skubos tvarka, per keletą artimiausių savaičių išspręsti šį klausimą.

Išanalizavus ES valstybių narių požiūrį į griežtesnių reikalavimų ir rinkos priežiūros taisyklių įvedimą, minėtoje ataskaitoje valstybės narės skirstomos į tris grupes pagal tai, kaip greitai "juda" reformos kryptimi. Lietuva patenka į "lėtąją juostą" kartu su Bulgarija, Čekija, Italija, Kipru, Latvija, Portugalija, Rumunija, Švedija, Vengrija, Vokietija. "Viduriniojoje juostoje" yra Belgija, Estija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Kroatija, Lenkija. "Greitojoje" - Austrija, Danija, Ispanija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija. Beje, Lietuva net lėčiausių ES narių kontekste atrodo kaip visiškai reformai besipriešinanti narė - pagal visus keturis BEUC tirtus kriterijus mūsų šalis gauna "nulį taškų".

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys stebisi tokia Lietuvos pozicija pabrėždamas, kad valdžioje šiuo metu yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios esą pats pavadinimas turėtų įpareigoti Vyriausybę nelikti nuošalyje.

"Atsaini Lietuvos valdžios pozicija Europos lygmeniu stebina. Regis, mūsų šalyje nėra didžiųjų automobilių koncernų gamyklų, jų lobistai tikriausiai nestovi Lietuvos atstovams "už nugaros" nustatant vyriausybės poziciją šiuo klausimu. Tačiau Lietuva, galėdama žengti automobilių pramonės priežiūros reformos priešakyje, tą progą praleidžia", - sako K. Kupšys.

ES lygiu planuojama reforma numato didesnį Europos Komisijos vaidmenį prižiūrint automobilių taršos tyrimus ir prireikus atliekant jų nepriklausomus testavimus. Taip pat siekiama išspręsti interesų konflikto problemą, kai automobilių tyrimus atlieka tos pačios tarnybos ir laboratorijos, kurios gauna užsakymų iš automobilių gamintojų.

Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Malta prieš keletą dienų paskelbė ataskaitą apie motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistemos reformos įgyvendinimo eigą. Dokumente nurodyta, kad dvi grupės valstybių (neįvardijant šalių pavadinimų) nesutaria dėl reformos nuostatų, todėl vasario 20 d. vyks posėdis, kuriame bus tęsiama diskusija.

Apie būtinybę keisti automobilių taršos priežiūros sistemą prabilta po 2015 m. rudenį atskleistų skandalingų faktų, jog į kai kuriuos koncerno "Volkswagen" gaminamus dyzelinius automobilius buvo montuojama taršos daviklių rodmenis klastojanti įranga. Anot K. Kupšio, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas ketina artimiausiu metu imtis iniciatyvų, informuojant Lietuvoje registruotų VW automobilių savininkus apie "dyzelgeito" skandalo teisines pasekmes.