Į viršų iškeltas nykštys ar lentelė su miesto pavadinimu – taip dažniausiai kelyje atpažįstame autostopu keliaujančius žmones. LRT.lt kalbinti pašnekovai teigia, kad tai nišinis keliavimo būdas, kuris nyksta dėl socialinių tinklų suteikiamų galimybių surasti pakeleivingus automobilius neišeinant iš namų.

Keliauti su pakeleivingais automobiliais nėra tai, ką daro daugelis žmonių. Tai nišinis keliavimo būdas, kuriame romantikos ir įdomybių santykis toks pats, kaip ir pavojų bei nusivylimų. Tačiau yra žmonių, kurie tai daro entuziastingai ir net profesionaliai.

Kasmetinių autostopininkų varžybų organizatorius Robertas Pogorelis tokiu būdu keliauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Iš principo, autostopu galima keliauti visur ir įvairiais tikslais. Tai yra puikus būdas pažinti šalį – ir savo, ir svečią. Asmeniškai mėgstu kombinuoti autostopą su pigiais skrydžiais.

Nuskrendu į kokią nors egzotiškesnę šalį, o ten „tranzuoju“ norėdamas ją pažinti“, – kad keliavimas autostopu gali būti puikus būdas pažinti svečias šalis, pasakoja R. Pogorelis.

Jei nestoja – kaltas gali būti pats autostopininkas

Prieš keliaujant autostopu svarbiausia žinoti savo kelionės tikslą ir pasiruošti įvairiems scenarijams. Todėl būtina pasiimti tiek daiktų, kiek tikai reikia, nes jie gali tapti ne tik našta pačiam keliautojui, bet ir kliūtimi sustabdyti pakeleivingą automobilį.

„Daiktų niekada nereikia persikrauti – ar keliautum lėktuvu, ar autostopu. Žinoma, trijų savaičių kelionėje į Australiją jų bus daugiau negu savaitgalio kelionėje į Palangą, bet vis vien: kuo mažesnis bus bagažas, tuo keliauti bus patogiau.

Autostopui geriausiai tinka kuprinė, o ne lagaminas. Bet kuriuo atveju, geriausia būtų, kad bagažas tilptų į salono vidų ir jo dydis negąsdintų vairuotojų“, – pataria R. Pogorelis.

Kalbant apie dažniausiai daromas autostopininkų klaidas, R. Pogorelis išvardina ne vieną ir ne dvi. Jos gali nulemti, ar jums pavyks automobilį sustabdyti greitai, ar savo kelionės tikslo link teks keliauti ilgiau nei norėjosi ar planavote.

„Apsirengę netvarkingai arba neryškiai. Stabdo neužtikrintai ir neenergingai, nežiūri vairuotojams į akis, nesišypso. Stabdo ten, kur draudžiama, nesaugu, nepatogu ar nėra vietos sustoti, kur per didelis greitis.

Taip pat stovi ten, kur pačių autostopininkų gerai nesimato – už posūkio, medžio, kelio ženklo, nuokalnėje ir panašiai.

Jei judrioje vietoje autostopininkui ilgai nesustoja automobilis – dažniausiai problema būna arba pats autostopininkas, tai yra jo išvaizda, elgesys, arba netinkama stabdymo vieta“, – dažniausias pakeleivingus automobilių stabdančių žmonių klaidas LRT.lt įvardija R. Pogorelis.

Reikia įvertinti ir vairuotoją, ir pakeleivį

Ne vieną šimtą autostopininkų pavėžėjęs Vladas Sapranavičius į savo automobilį priima ne bet ką. Jis teigia, kad tikrai galima atskirti žmones, kurie įsėdę kelionės metu gali sukelti problemų, o kurie bus puikūs pakeleiviai.

„Visų iš eilės nevežu. „Nuskanuoju“ pagal išvaizdą. Jei su cigarete ar atrodo apsvaigęs, tai nestoju. Atkreipiu dėmesį ir į veidą, rūbus, daiktus. Pagal visumą nusprendžiu stoti, ar ne“, – sako V. Sapranavičius.

Nors kiek žmonių yra pavežęs jis tiksliai pasakyti negali, tačiau puikiai pamena įdomiausias, bet nebūtinai maloniausias istorijas, kurios nutiko vežant autostopininkus.

„Vežiau Gariūnų prekeivę, prekiaujančią trumpikėmis. Atsidėkodama paliko dovanų trumpikes.

Bet teko pavėžėti ir vaikus iš Pravieniškių, kurie važiavo autostopu į Vilnių elgetauti. Jie teigė, kad turi per dieną surinkti tam tikrą sumą pinigų, kad galėtų grįžti namo.

Vakarėjant prie Elektrėnų paprašė sustoti, nes nesurinko visos sumos ir čia eis per butus prašyti pinigų. Daviau pinigų ir nuvežiau iki namų Pravieniškėse. Vėliau pagalvojau, kad tai galėjo būti tik pasaka man pašiurpinti ir iškaulyti pinigų“, – prisimena V. Sapranavičius.

Kaip vairuotojai pasirenka stoti, ar ne, taip ir pakeleiviams reikėtų įvertinti pavėžėti sustojusį vairuotoją. Kai kurie vairuotojo veiksmai gali išduoti, ar su juo keliauti bus saugu, ar geriau palaukti kito geranoriško vairuotojo.

„Reikėtų persimesti su juo keliais sakiniais prieš lipant į automobilį. Jei vairuotojas daug keikiasi, atrodo apsvaigęs, kalba nerišliai arba nesąmones, negali aiškiai pasakyti kelionės tikslo, automobilyje mėtosi alkoholio buteliai – į tokį automobilį nereikėtų lipti.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į vairavimo stilių bei greitį. Kaip privažiavo, sustojo, ar nepažeidė taisyklių. Taip pat automobilio techninę būklę. Jei kas nors atrodo įtartina ar nesaugu, geriau nelipkite“, – pataria R. Pogorelis.

Panašius patarimus jis duoda ir vairuotojams. Pašnekovas sako, kad tikri ir patyrę austostopininkai dažniausiai dėvi ryškius drabužius, yra ryžtingi. Prieš leidžiant sėsti į automobilį, reikėtų įsitikinti, ar pakeleivis neapsvaigęs, ar gali įvardinti tikslų savo kelionės tikslą.

Sustoja greičiau, bet pačių autostopininkų – mažiau

R. Pogorelis džiaugiasi, kad šiandien situacija laukiant pakeleivingo automobilio yra ganėtinai gera.

„Galiu pasidžiaugti tuo, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų supranta autostopininkus, todėl retai kada tenka laukti ilgiau nei 15–20 minučių, o dažnai ir trumpiau“, – sako R. Pagorelis.

Tačiau iš kitos pusės, mažėja ir austostopu keliaujančių žmonių. Kaip pastebi V. Sapranavičius, prieš 15 ar 20 metų buvo vietų kai jų laukdavo net kelios dešimtys. Jis įžvelgia ir priežastį, kodėl šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi.

„Dabar vežu labai retai, nes labai retai papuola autostopininkai kelyje. Dažniausiai tai būna užsienio keliautojai. Lietuvoje populiarumas kelionių autostopu krito dešimtis kartų.

Anksčiau populiariose pozicijose Lietuvoje, tokiose kaip IX fortas, Biruliškės, Jakų žiedas, buvo galima suskaičiuoti kelias dešimtis autostopininkų. Kartą Nidoje suskaičiavau apie 150, kurie vyko iš muzikos festivalio.

Dabar ir ekonominė situacija geresnė, ir „Facebook“ pavežimo grupės išsprendžia važiavimo iš taško A į tašką B problemą“, – kaip situacija pasikeitė per pastaruosius metus, pastebi V. Sapranavičius.

Vytenis Kudarauskas