Antros kartos „Nissan Juke“ tapo metų atradimu. Senasis buvo tiesiog keistuolis, o šis maloniai nustebino daugeliu atžvilgių.

Prieš 9 metus pasirodęs „Nissan Juke“ sukėlė nemažai prieštaringų nuomonių. Juk tuomet rinkoje nebuvo nieko panašaus. Vieniems automobilis su „varlės akimis“ pasirodė juokingas, kitiems patiko jo naujoviška koncepcija, neįprastumas ir skleidžiama gera energija. Šiais metais rinkoje debiutavo antros kartos „Nissan Juke“.

Sėkmė rinkoje

Drąsi pirmojo modelio idėja pasiteisino su kaupu. Per dešimtmetį visame pasaulyje parduota daugiau nei milijonas senųjų šio modelio automobilių, t. y. maždaug po 200 tūkstančių kasmet, 17 tūkstančių per mėnesį ir 570 vienetų kasdien.

Pirmasis įspūdis pamačius antros kartos „Nissan Juke“ – išorės dizainas tapo gerokai nuosaikesnis. Nebeliko tų keistų virš variklio dangčio iškilusių priekinių žibintų, o ir galas atrodo santūriau.

Nustebino ergonomika

Atsisėdus prie antros kartos „Nissan Juke“ vairo pirmiausia į akis krinta labai patogios formos ir puikiai prie rankų limpantis vairas, tinkama sėdėjimo pozicija, prietaisų išdėstymas. Ergonomika tikrai verta pagyrų. Patogiai įsitaisyti prie vairo ir „susidraugauti“ su prietaisais užtenka vos kelių akimirkų.

Tiesa, su jutiklinio 8 colių skersmens multimedijos ekrano valdymu niekaip negalėjau rasti bendros kalbos visus 500 testo kilometrų.

Be to, interjeras turi milžiniškas individualios raiškos galimybes, pavyzdžiui, galima užsisakyti verstos odos „Alcantara“ prietaisų skydą, vientisos formos sportines sėdynes ir „Bose Personal Plus“ sistemą su galvos atramose įrengtais garsiakalbiais (sistema papildomai kainuoja 900 eurų).

Automobilis dabar gerokai erdvesnis, nes atstumas tarp ratų 10 centimetrų didesnis. Būdamas 188 centimetrų ūgio, nesunkiai įsitaisiau ant galinės sėdynės, nesiremdamas keliais į priekinę.

Taip pat penktadaliu – nuo 354 iki 422 litrų – padidėjo bagažinės talpa. Automobilis tapo praktiškesnis. Antros kartos „Nissan Juke“ tinka ne tik vienišoms mamytėms, bet ir šeimoms, auginančioms 2 vaikus.

Įspūdžiai kelyje

Santykinai mažos galios, 1 litro darbo tūrio, 3 cilindrų variklis su turbokompresoriumi yra labai gyvas. Suporuotas su automatine 7 laipsnių pavarų dėže, jis leidžia „Nissan Juke“ lengvai nardyti miesto eismo sraute. Taip pat nėra problemų lenkiant ar važiuojant užmiestyje.

117 AG variklis ir automatinė pavarų dėžė labai gerai atlieka savo darbą. Pavarų dėžė tolygiai ir sklandžiai perjungia pavaras. Variklio sukimo momentas – 180 Nm. Norint ką nors aplenkti, galima paspausti „Sport“ mygtuką – sukimo momentas padidėja iki 200 Nm.

Tiesa, vos pajudėjus jaučiasi šioks toks variklio nervingumas. Kelyje automobilis elgiasi nuspėjamai ir smagiai įveikia posūkius.

Turi ir trūkumų

Važiuojant šiek tiek erzino kietoka pakaba. Ypač tai justi važiuojant miesto gatvėmis, lyginant su „Toyota CH-R“, kuris net su 18 colių ratais važiuoja gerokai minkščiau ir sklandžiau. Bandytas modelis su 17 colių ratais, tad jokiu būdu nereikia rinktis didesnių, nors gamintojas siūlo net 19 colių ratus.

Nepatiko ir kaina: naujasis „Nissan Juke“ teoriškai kainuoja nuo 16 300 eurų – tai pati pigiausia versija su mechanine 6 pavarų dėže. Brangiausia standartinė versija siekia 24 500 eurų.

Magistrale važiuojant 110 kilometrų per valandą greičiu vidutinės degalų sąnaudos siekia 6,5 litrų 100 kilometrų kelio. Sąnaudos panašios ir važiuojant įprastais užmiesčio keliais. Kombinuotu ciklu nuvažiavus apie 500 kilometrų užmiestyje ir mieste, sąnaudos neviršijo 7 litrų. Mano manymu, tai yra tikrai geras rodiklis.

Apibendrinant visus patirtus įspūdžius galima teigti, kad antros kartos „Nissan Juke“ – šių metų atradimas. Senasis buvo tiesiog keistuolis, o šis tikrai maloniai nustebino daugeliu atžvilgių.

 

„Valstiečių laikraščio“ vertinimas:

Mums patiko

  • Eiklus 3 cilindrų variklis
  • Vairuotojo pozicija
  • Salono erdvė

Mums nepatiko

  • Tik vienas variklio pasirinkimas
  • Multimedijos ekrano valdymas
  • Kietoka pakaba

 

Adomas Grinius

VL žurnalistas