Nuo kovo, turguose nelikus pirkėjų iš Ukrainos, smarkiai sumažėjo eilės „Regitroje“, o nebrangių mašinų ieškantiems tautiečiams tapo lengviau derėtis dėl kainos.

Vasario 22-oji buvo paskutinė diena Ukrainoje, kai buvo galima „legalizuoti“ – lengvatinėmis sąlygomis įregistruoti – ukrainiečių kitose valstybėse nupirktus, bet šalyje neregistruotus automobilius. Ne paslaptis, kad didesnę dalį jų sudaro mašinos su lietuviškais numeriais. Ukrainiečiai laukia, kas bus toliau, į Lietuvą nebevažiuoja ir mašinų nebeperka. Tai lėmė, kad nuo kovo smarkiai sumažėjo eilės „Regitroje“, o nebrangių mašinų ieškantiems tautiečiams tapo lengviau derėtis dėl kainos.

Eilėje – kelios valandos

„Reikia naudotis proga, kad ukrainiečių neliko – galima ramiai apžiūrėti norimas mašinas, greitai įforminti automobilio pirkimą, atlikti privalomą techninę apžiūrą, apdrausti“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Marijampolėje, Sporto gatvėje, esančioje automobilių pardavimo aikštelėje sutiktas mašinų pardavėjas Audrius.

Jis teigė girdėjęs, kad nauja tvarka sukėlė didelį Ukrainos gyventojų nepasitenkinimą, todėl ji gali būti atšaukta.

„Dar prieš mėnesį, kai plūdo pirkėjai iš Ukrainos, mašinų pirkėjai techninei apžiūrai ir registracijai Marijampolėje turėjo sugaišti mažiausiai kelias valandas“, – sakė jis.

Važiuodavo autobusais

Vienas toje pačioje aikštelėje sutiktas ukrainietis taip pat patvirtino, kad jo tautiečiai kol kas yra nežinioje dėl naujos tvarkos – laukia, kas bus toliau, ir į Lietuvą pirkti mašinų nevažiuoja. „Anksčiau vien iš Kijevo kasdien į Lietuvą išvažiuodavo bent po tris pilnus autobusus (po 50–60 žmonių) automobilių pirkėjų. Dabar reikalai sustojo“, – teigė jis.

Anot pašnekovo, važinėti į Ukrainą neva laikinai įvežtais automobiliais su kitos šalies numeriais labai apsimoka – sumokėjus muitus, toks automobilis pabrangtų maždaug dvigubai.

„Už 8 tūkst. eurų vertės „Volkswagen Passat“ tektų sumokėti maždaug 5 tūkst. eurų dydžio muitą. Todėl mes perkame automobilius Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos turguose, bet įvežę į šalį jų neperregistruojame ir važinėjame tos šalies numeriais“, – paaiškino ukrainietis.

Perka nebe tokias pigias

Automobilių pardavėjas Audrius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ukrainiečiai renkasi nebrangius automobilius, kurių kaina svyruoja nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų. Anksčiau jie pirkdavo pačias pigiausias, 300–500 eurų kainuojančias mašinas, tačiau pastaruoju metu ima brangesnes.

„Lietuvos gyventojams, ieškantiems automobilio už maždaug 1,5–2,5 tūkst. eurų, atsirado didesnis pasirinkimas ir geresnės galimybės nusiderėti geresnę kainą“, – sakė jis.

Kiti dažni svečiai Marijampolės automobilių prekybos aikštelėse – lenkai. Šie paprastai ieško nedidelių, ekonomiškų automobilių su benzininiais varikliais.

„Lenkai pripratę prie mažų miesto tipo mašinų, tad jiems puikiai tinka ir 1,3 litro benzininiai varikliai, į kuriuos lietuviai žiūri nepatikliai – nori didesnio. Taip pat lenkai labai mėgsta 1,9 litro „Volkswagen“ dyzelinį variklį“, – kaimynų poreikius aiškino Audrius.

Pusė – į Ukrainą

Ir Kauno automobilių turguje praėjusiais metais dažniausiais svečiais, be lietuvių, buvo ukrainiečiai – į šią šalį iškeliavo beveik pusė nupirktų automobilių.

Pasak Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės „Varanas“ vadovo Valentino Naujanio, ukrainiečiai išlieka geriausi naudotų automobilių pirkėjai, nes šios šalies rinka yra nepersotinta transporto priemonių iš Vakarų Europos, o automobilių prekiautojai iš Lietuvos sugeba pasiūlyti mašinų labai palankiomis kainomis.

Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad šios šalies keliais rieda apie 110 tūkst. Lenkijoje, 52 tūkst. – Lietuvoje, beveik 20 tūkst. – Vokietijoje, 14 tūkst. – Bulgarijoje ir 13 tūkst. – Čekijoje registruotų automobilių. Kiti duomenys rodo, kad šalyje važinėja apie 640 tūkst. kitose šalyse registruotų automobilių.

V.Naujanio teigimu, šiais metais lūkesčiai taip pat susiję su ukrainiečiais – jie turguje laukiami svečiai. Pastaruoju metu jie vis dažniau perka iki 5 tūkst. eurų kainuojančias transporto priemones, o vienas svarbiausių dalykų – įsigyjamo automobilio variklio darbo tūris, nes būtent pagal jį apskaičiuojamas muito mokestis.

Įveža „tik laikinai“

Apeiti drakoniškus muitus ukrainiečiai jau seniai išmoko. Populiariausias būdas – vadinamasis laikinasis įvežimas, kuris oficialiai galioja vienus metus. Vadovaujantis Stambulo konvencija, bet kuris užsienyje verslą turintis asmuo gali duoti savo darbuotojui naudotis transporto priemone tam, kad šis atstovautų jo interesams.

Užtenka to, kad bet kuri lietuviška (net ir vieną darbuotoją turinti) bendrovė įregistruotų automobilį ir išrašytų įgaliojimą jį ketinančio įsigyti asmens vardu. Šis dokumentas iš esmės reikalingas tik tam, kad būtų galima kirsti sieną.

Oficialiai laikoma, kad transporto priemonė tik kerta Ukrainos teritoriją ir važiuoja į Rusiją ar kur nors kitur.Į Ukrainą įvažiavęs automobilis oficialiai joje gali praleisti ribotą laiką, tačiau jie šalyje lieka ne vieniems metams.

Pažeidus automobilio buvimo šalyje laiką, gali būti skirta didelė 8 500 grivinų (270 eurų) bauda, tačiau ji yra gerokai mažesnė už muito mokestį ir vienkartinė – ją sumokėjęs asmuo toliau gali ramiausiai važinėti Ukrainos teritorijoje.

Sugedo ir nevažiuoja

Beje, yra netgi būdas, kaip išvengti šios baudos. Žinodamas, kad pats naudos automobilį, ukrainietis siunčia muitinei pranešimą apie tai, kad mašina neva sugedo ir per nurodytą laiką negalės išvažiuoti už šalies ribų. Toliau nieko daryti nereikia, žmogus toliau ramiai važinėja.

Jeigu asmuo nusprendžia išvažiuoti automobiliu į užsienį, jis išsiima pažymą, kurioje nurodoma, kad mašina buvo sugedusi ir nurodytą laiką praleido remontuojama. Kirsdamas sieną ukrainietis parodo šį popierių muitininkams, o šie paprastai neturi jokių pretenzijų.

Automobiliai lietuviškais numeriais į Ukrainą važiavo keliolika metų su nedidelėmis pertraukomis. Įvažiuodavo su laikino įvežimo ar tranzitiniais dokumentais ir likdavo ten visam. Taip Ukrainos gyventojai išvengdavo muitų mokesčių, o valdžia tokią situaciją patyliukais toleravo, nes sudarė sąlygas žmonėms gana pigiai įsigyti naudotų automobilių ir nors kiek sumažinti jų nepasitenkinimą prasta ekonomikos būkle.

Tačiau tai labai nepatiko Ukrainos teisėsaugai. Jeigu nusikaltimas būdavo padaromas su Lietuvoje registruota mašina, iš esmės tapdavo beveik neįmanoma nustatyti pažeidėjų.

Sugrįžo ir kirgizai

Kadangi praėjusių metų pabaigoje Kirgizijos valdžia laikinai atšaukė didesnius muitus įvežamoms transporto priemonėms, kirgizai ir kazachai vėl pamažu grįžta dairytis mašinų į Lietuvą. Jie iš Lietuvos automobilių turgų pasitraukė maždaug prieš trejus metus, kai šios valstybės smarkiai padidino muitus įvežamiems naudotiems automobiliams.

Kirgizijos vyriausybė paskelbė, kad muitai automobiliams sumažinami iki 2014 metų lygio – siekiant atnaujinti šalyje naudojamų automobilių parką. Šios šalies gyventojai šia išlyga galės naudotis iki 2020 metų sausio 1 dienos.

Kirgizai domisi benzininiais automobiliais, kurie pagaminti maždaug prieš dešimtmetį. Itin paklausūs hibridiniai „Toyota Prius“, taip pat kiti „Toyota“ modeliai, neblogai perkami ir „Opel“.

Kirgizų nedomina automobiliai, kurių ratus suka dyzeliniai varikliai, – šioje Azijos šalyje parduodamo dyzelino kokybė tinka ne visiems varikliams, o kai kuriose šios kalnuotos šalies vietovėse dėl šalčių žiemą tiesiog sunku juos užvesti.

Lietuvoje šių Azijos šalių gyventojams gerokai paprasčiau bendrauti su pardavėjais, nes dauguma mašinų pardavėjų Lietuvoje kalba rusiškai, žinoma automobilių pardavimo tvarka.

Pavieniai kirgizai ar kazachai bandė patys ieškoti automobilių Vakarų Europos šalyse, tačiau labai greitai tokios veiklos atsisakė –Vokietijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje jiems iškyla rimtų sunkumų bendrauti, o mūsų šalyje nekyla jokių problemų.