Kęstučio Kadūno nuotr.

Lietuvoje orą teršia ne tik seni, bet ir naujausi dyzelinu varomi automobiliai. Nevyriausybinių organizacijų tyrimai rodo, kad naujutėlaičiai dyzeliniai automobiliai, nepaisant griežčiausių jiems keliamų reikalavimų, kartais į aplinką gyvenvietėse išmeta milžiniškus kiekius kietųjų dalelių, normos viršijamos iki 1000-o kartų. Esą ekologiški jie tik popieriuose, bet ne realybėje.
Kiekvienas naujutėlis dyzelinis automobilis turi kietųjų dalelių filtrą, kuris jums vairuojant, kaip kokia gaudyklė renka pavojingas daleles, kad jos nenuodytų oro ir tuo metu oro tarša būna mažesnė.
Tačiau filtre kietosios dalelės amžinai kauptis negali, nuvažiavus pusę tūkstančio kilometrų, sistemą reikia išvalyti. Pavyzdžiui, kai kuriuose modeliuose sistema išsivalo savaime: kelionės metu prietaisų skydelyje užsidega įspėjantis signalas, kuris rodo, kad filtras valosi.
Po keliolikos minučių sistema švari. Aplinkosaugininkams ši sistema užkliuvo. Belgijos nevyriausybinė organizacija „Europos transporto ir aplinkos federacija“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad tokio automatinio valymo metu kenksmingų dalelių koncentracija išmetamosiose dujose padidėja iki 1000 kartų palyginti su įprastu kiekiu.
„Jums reikėtų kas keletą šimtų kilometrų specialiai išvažiuoti į ilgą kelią, spausti akceleratorių, tada tas dalelių filtras prasivalo ir su jūsų dalelių filtru bus viskas tvarkoje, bet tuo metu dalelių į aplinką patenka tiek, kad visą tą švaraus dyzelio mitą sugriauna. Galų gale mes kvėpuojame tuo pačiu užterštu oru“, – sako vartotojų organizacijų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys. Gąsdina ne tik išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis, bet ir tai, kad tokie filtrai savaime valosi ne tik užmiestyje, bet ir gyvenvietėse.
„Pagalvokit, kokiu oru kvėpuojame mes, kokiu oro kvėpuoja vaikai. Kuo žemesnis atstumas nuo žemės, kuo arčiau išmetamųjų dujų vamzdžio, tuo daugiau ten dalelių koncentracijos“, – pasakoja K. Kupšys. „Čia problema esminė, kad nepriklausomai nuo teritorijos.
Tai yra, urbanizuotose teritorijose gali įsijungti regeneracija ir kietosios dalelės išmetamos į aplinką, taip turėti poveikį žmonių sveikatai. Kontraversiškas sprendimas“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas Paulius Žvirblis. Nors tyrėjai testus atliko su populiariausiais „Nissan Qashqai“ ir „Opel Astra“ automobiliais, panašias sistemas naudoja visi automobilių gamintojai.
Tiesa, anot Aplinkos ministerijos, čia skandalo nėra, esą toks būdas atsikratyti kietosiomis dalelės legalus. „Tas „regeneracijos“ procesas visada egzistavo. Tik niekas taip nenagrinėjo tokiu bendru mastu. Atkreipiant dėmesį, kad urbanizuotose teritorijose, miestuose, kažkurie automobiliai, kažkuriuo momentu „regeneruojasi“, – kalbėjo P. Žvirblis.
„Visos tos technologijos, kurios mažina, teoriškai mažina automobilių taršą, sudarytos tam, kad gamintojai galėtų gaminti automobilius, kuriuos iki šiol gerai pirko ir panašu, kad dar pirks“, – sako „Autoplius.lt“ atstovas Matas Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius tokius tyrimus vertina atsargiai. Esą šiuo metu tarp tarptautinių organizacijų tyrėjų vyksta karas, kur vienoje fronto linijoje puolami dyzeliniai automobiliai. „Kažkodėl, kažkokios jėgos puola tuos dyzelinius automobilius. Nesuprantu, kas už to stovi, bet kažkas už to tikrai stovi.
Tikrai ne autopramonė, nes autopramonei koks skirtumas. Jie gali gaminti ir benzininius, ir elektrinius automobilius. Kokius reikės, tokius ir gamins“, – pasakoja V. Milius. Anot V. Miliaus, po garsiojo „dyzelgeito“ skandalo, kai buvo klastojami dyzelinių automobilių taršos duomenys, automobilių pramonė atsidūrė po padidinamuoju stiklu.
Dėl to esą taršos standartais abejoti nėra prasmės. „Gamintojai gamina automobilius nebūtinai fainus, kaip mes galbūt norėtumėm, bet tokius, kokių nori aplinkosauga. Tos kietosios dalelės yra deginamos pačiame tame filtre. Taip tuo metu yra daugiau CO2, nes tam yra naudojamas papildomas kiekis dyzelino, tam, kad sudeginti tas daleles“, – teigia V. Milius. „Tiksliai pasakyti, ar ten sudega iki galo, akivaizdu, kad ne iki galo, nes jeigu tai neorganinės medžiagos, nesudegs iki galo, tai kažkoks kiekis tikrai, frakcija yra išmetama“, – kalbėjo P. Žvirblis.
Aplinkos ministerija spėja, kad toks tyrimas ateityje gali pakeisti dyzelinių automobilių išmetimo standartus. Tiesa, visi rinkos specialistai ir tyrėjai mano, kad savaime išsivalantys filtrai nėra pati didžiausia Europos bėda. Esą daug blogiau, kai gatvėmis laksto jokių filtrų neturintys seni automobiliai. Tyrėjų duomenimis, nauji dyzeliniai automobiliai Europoje per metus atlieka daugiau nei milijardą automatinių „išsivalymų“.
Karolis Klikna