Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pavasaris ir „korona“ – metas kokybiškai išsivalyti automobilį

Rankų plovimas ir atstumo laikymasis – bene geriausios koronaviruso prevencijos priemonės. Taip pat, kaip ir dažnas paviršių, kuriuos liečia žmonės, pavyzdžiui, automobilio, valymas. Pavasaris – gera proga po žiemos išsivalyti automobilio saloną, o koronaviruso pandemija šiai procedūrai šiemet suteikia tam tikro išskirtinumo.

Padaugėjo 4 kartus

„Kadangi bet kokį užkratą galime įsinešti per daiktus – drabužius, pinigines, telefonus, būtina ir nuolatinė automobilių priežiūra. Kiekvieną dieną reikėtų bent išvėdinti automobilio saloną, pagal galimybes atidarius visus langus ar dureles. Taip pat svarbu nuolat naudoti dezinfekavimo skysčius, kuriais reikėtų nusivalyti visus dažnai liečiamus paviršius: automobilio raktelį, durelių rankenėles – tiek išorės, tiek vidaus, tuomet langų valdymo mygtukus, posūkių ir valytuvų valdymo svirteles, pavarų perjungimo svirtį. Viską, ką dažniausiai liečiame, ir viską, kas yra priešais“, – sako bendrovės „Švaros broliai“ automobilių švaros centrų tinklo vadovas Algirdas Plečkaitis.

Anot jo, pastaruoju metu smarkiai sustiprėjusį vairuotojų poreikį higienai demonstruoja statistika.

„Mūsų centruose automobilių dezinfekcijos paslauga siūloma jau apie trejus metus, tik anksčiau ji buvo aktualesnė prasidėjus gripo sezonams. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, skaičiuojame, kad šios paslaugos poreikis išaugo net 4 kartus“, – atskleidžia specialistas.

Kaip pataria Jennifer Stockburger, bendrovės „Consumer Reports“ atstovė, tuo atveju, jeigu automobiliu keliavo asmuo, kuriam iš tiesų pasireiškė ligos simptomai, reikėtų nuvalyti nemažai paviršių: „Jutiklinius ekranus, valytuvų ir posūkių signalų svirteles, sėdynių reguliatorius, durų kišenes, centrinį porankį, vidines durų rankenas.“

Tai ypač svarbu tiems, kurie savo automobilius naudoja keleiviams vežti, dirba taksi ar pavežėjų bendrovėse.

Kitaip nei namuose esantys paviršiai, nemažai automobilio elementų yra gerokai jautresni ir ne tokie atsparūs, kaip, pavyzdžiui, virtuvės stalas ar kriauklė. Nepaisant to, tikina ekspertai, dauguma buityje naudojamų valiklių išties tinkami kovai su koronavirusu.

Prieš atliekant automobilio dezinfekciją, reikia pasirūpinti vienkartinėmis pirštinėmis, servetėlėmis, o jeigu yra galimybė – užsidėti ir apsauginius akinius. Valant automobilį, reikėtų judėti nuo mažiausiai užterštų paviršių link labiausiai užterštų. Baigus valymą, vienkartines priemones reikia sudėti į maišelį ir išmesti taip, kad nekiltų užkrato pavojus. O daugkartinio naudojimo priemones dezinfekuoti.

Dezinfekciniu skysčiu automobilyje turėtų būti nuvalyti kieti paviršiai: vairas, rankenos, stiklai. Kiti paviršiai, tokie kaip interjeras, turėtų būti dezinfekuojami naudojant buitinį purkštuvą. Po šios procedūros automobilis turėtų būti paliktas bent kelioms valandoms, jei yra galimybė – visai nakčiai. Galiausiai, ryte atėjus į automobilį, po dezinfekcijos jį būtina išvėdinti.

Tinka įvairios priemonės

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras akcentuoja, kad nejautrius paviršius galima valyti ir buitiniu balikliu, kuriame chloro koncentracija yra 0,5 proc. (skiedžiama 1 : 50 santykiu su vandeniu). Tačiau paviršius pirmiausia turėtų būti nuvalytas su paprastu muilu ar plovikliu su vandeniu ir tik tada dezinfekuojamas balikliu. Tačiau verta žinoti, kad baliklis tinkamas tik kai kurioms detalėms automobilio išorėje.

Tinkami dezinfekcijai ir skysčiai, kurių sudėtyje yra ne mažiau nei 70 proc. etanolio.

Be to, „Yanfeng Automotive Interiors“ vykdomasis direktorius pasaulinėms naujovėms Jeffas Stoutas pabrėžia, kad kone visi automobilio paviršiai gali būti dezinfekuojami naudojant izopropilo alkoholį.

Anot specialisto, izopropilo alkoholį galima naudoti netgi įtrinant tekstilines automobilio detales. Jis perspėja dezinfekcijai automobilio salone šiukštu nenaudoti baliklių ar vandenilio peroksido, mat šie greičiausiai sugadins paviršius, ant kurių bus užpilti.

Be to, nepatariama amoniako turinčių priemonių naudoti ant jutiklinių ekranų, mat šių paviršiuje esančios apsaugos nuo akinimo ir pirštų antspaudų gali būti sugadintos.

Jo nuomone, netgi įprasti muilas ir vanduo gali pagelbėti automobilio dezinfekcijai, mat šios priemonės itin tinkamos tekstilei, odos paviršiams.

Tiesa, J.Stoutas perspėja, kad trynimas nėra išvengiamas, mat tik taip galima užtikrinti, jog virusai bus sunaikinti, bet persistengti nereikėtų. Ypač tais atvejais, kai, pavyzdžiui, sėdynių oda jau trūkinėja. Galiausiai, dezinfekavus automobilį, svarbu nepamiršti higienos ir savisaugos priemonių. Mat galite valyti automobilį kiek tik įstengiate, tačiau jei pamiršite patys plauti rankas su muilu, naudoti dezinfekantą, visas darbas nueis perniek.

Nematome dalelių

Pasak specialisto, problema yra ta, kad automobilyje matome tik dulkes, o didesnį pavojų keliančių dalelių nematome. Jų pašalinimui reikia naudoti specialias medžiagas. Vidutiniškai intensyviai automobilį naudojantiems vairuotojams rekomenduojama bent kartą per tris mėnesius atlikti kruopštų salono valymą, pasiekiant visas neprieinamas ar sunkiai prieinamas vietas, kuriose tinkamos sąlygos mikroorganizmams vešėti.

„Ant sintetinių paviršių virusai ir bakterijos išsilaiko ilgai: nuo kelių valandų iki kelių parų. Tad keičiantis keleiviams automobilyje nuo užteršto paviršiaus užkratą galima pernešti tolyn apie tai nė nesužinant. Tam būtinas dažnas liečiamiausių paviršių valymas dezinfekciniu skysčiu ir dažnesnė bendra automobilio dezinfekcija, kai specialiomis virusą ardančiomis medžiagomis per visus automobilio ortakius padengiamas maksimalus plotas“, – akcentuoja A.Plečkaitis.

Ne mažiau svarbu reguliariai kokybiškai nuplauti automobilį iš išorės. Kuo dažniau plaunamas automobilis, tuo geriau jis dezinfekuojamas, nes eksterjerams skirtas šampūnas taip pat nukenksmina virusus, be to, švarūs paviršiai yra mažiau palanki terpė mikroorganizmams.

„Virusai yra nukleino rūgštis, padengta baltymo apvalkalu, kuris juos saugo. Mūsų tikslas – naikinti tą baltymo apvalkalą ir paversti virusą neveiksniu. Tam naudojamos alkoholio pagrindo ir cheminės priemonės. Po paviršių nuvalymo atliekama giluminė dezinfekcija per visus transporto priemonės ortakius, medžiagų paviršius, ventiliacijos sistemas ir tuomet automobilis dar pilnai išvėdinamas. Baigiant procedūrą išdezinfekuojamos visos vietos, kurias palietė automobilį išvarantis darbuotojas ir dar kartą dezinfekuojamas raktelis“, – tvirtina A.Plečkaitis.

Vabalai – birželį

Birželį didžiausias pavojus automobilio dažams – prilipę vabzdžiai, kurių negali nuplauti net kai kurios automatinės plovyklos, jų nenulupa ir tiesioginė aukšto slėgio srovė savitarnos plovyklose. Kai kurie vabzdžiai nėra pavojingi ir nusiplauna greitai, kiti savyje turi sukaupę stiprios koncentracijos rūgšties, kurios sankaupos sutraiškytų vabzdžių likučiuose pažeidžia dažyto paviršiaus mikrosluoksnį. Rūgščių paveikti dažai netolygiai blunka, atsiranda dėmių.

„Norint nuvalyti vabzdžius nuo automobilio, puikiai tinka specializuota autochemija: purškalai ir putos. Skiesti purškalai „atklijuoja“ vabzdžius ir padeda likučiams nutekėti nuo kėbulo, o putos nenubėga, tad naudojant jas ir švelnią kempinę galima nuvalyti visus likusius vabzdžius. Žinoma, cheminės medžiagos, atkabinančios net ir labiausiai priskretusius vabzdžius, palieka ploną dangą, tad tas vietas vėliau reikėtų nuplauti šampūnu ir kempinėle“, – aiškino automobilių dalių parduotuvės Vilniuje „Autoaibė“ vadovas Mantas Mileris.

Reikia nepamiršti, jog automobilį plauti galima ne bet kur – to tvarką numato įstatymai ir papildomos savivaldybių taisyklės.

Pavyzdžiui, Vilniuje draudžiama plauti automobilius gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų ir kitose tam nepritaikytose vietose, o Klaipėdoje toks draudimas galioja visoje miesto teritorijoje – net ir privačių namų kiemuose.

Nuo išsitėškusių vabzdžių ir kėbulo dažus graužiančių dulkių poveikio automobilį galima apsaugoti ir ilgesniam laikui. Kėbulo plovimui tinka speciali autochemija, kuri gali sukurti ilgesnį laiką veikiančią apsaugą – tai padaryti leidžia naujausios nanotechnologijos.

„Automobilio plovimui rekomenduojame priemones su nanodalelėmis. Šios ant kėbulo dažų ir lako suformuoja apsauginį sluoksnį, kuris neleidžia kėbului taip greitai būti padengtam apnašomis. Dėl jų lietus ir purvas pats nuslysta nuo automobilio, o, pavyzdžiui, paukščių apdergimus ir kitus agresyvius nešvarumus nuo nanotechnologijomis padengto paviršaus nuplauna netgi paprastas lietaus vanduo“, – aiškino M.Mileris.

 

Adomas Grinius

VL žurnalistas

Rekomenduojami video