Ne kartą skelbti valdžios ketinimai apmokestinti taršius automobilius šiuo metu net nėra svarstomi. Tuo metu neseniai paskelbtame nacionaliniame oro taršos mažinimo plane siekiama piniginėmis išmokomis paskatinti vairuotojus jų turimus taršius automobilius pakeisti alternatyviais.Tačiau automobilių rinkos žinovai teigia, kad ši plano dalis paruošta paskubomis ir niekaip neskatins Lietuvos žmonių rinktis mažiau taršių mašinų, mat ji surašyta tarsi šakėmis ant vandens.

Neaiškios kompensacijos

„Perskaičiau visą automobilių taršos mažinimo planą. Jame pateiktos abstrakčios, šviečiamojo pobūdžio priemonės, finansinės paskatos, nenurodant jų dydžio, yra deklaratyvios, o ne duodančios realios naudos“, – įsitikinęs Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslininkų sąjungos generalinis direktorius.

Vitoldas Milius

Pavyzdžiui, viena siūlomų priemonių – ekonomiškos ir ekologiškos transporto priemonės vairavimo teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas bei skatinimas.

„Taip, tai gera idėja, tačiau ji – tik edukacinė priemonė, kuri tikrai neatnaujins Lietuvos automobilių parko, kuris yra maždaug 15 metų senumo“, – komentuoja pašnekovas.

Tarp kitų priemonių – finansinės paskatos (fiksuoto dydžio vienkartinė kompensacija) fiziniams asmenims, atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę.

Gavusieji vienkartinę išmoką galėtų ja atsiskaityti už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose arba įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį.

„Deja, nieko nėra pasakyta nei apie kompensacijų dydį, nei jų mokėjimo tvarką, nei kitus aktualius dalykus“, – sako pašnekovas.

Pilietiškumas ar skundimas?

Siekiant mažinti techniškai nesutvarkytų transporto priemonių naudojimą, plane siūloma sukurti galimybę pranešti apie kelyje pastebėtą dūmijančią transporto priemonę ir įgyvendinti pranešimo apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą daugiau teršiančias transporto priemones sistemą.

„Gal tai būtų savotiškas pilietiškumo patikrinimas, tačiau ši idėja nieko bendro neturi su siekiamu rezultatu mažinti taršą. Ir dar klausimas – kaip žadama tai įteisinti juridiškai?“ – trauko pečiais V.Milius.

Vitalijaus Auglio, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo, teigimu, ši sistema dar nėra iki galo patvirtinta, tačiau siekiama, kad, gavus tam tikrą pranešimų skaičių, automobilio savininkui būtų rekomenduojama patikrinti transporto priemonės techninę būklę techninės apžiūros stotyje.

Kad nebūtų piktnaudžiaujama tokiais pranešimais, turėtų būti numatyti tam tikri saugikliai – pavyzdžiui, apie vieną dūmijantį automobilį turėtų būti gauti 2 ar 3 pranešimai, be to, informatorius turėtų ne tik pranešti automobilio modelį, spalvą, valstybinį numerį ir vietovę bei datą, bet nurodyti ir savo kontaktinius duomenis.

V.Miliaus įsitikinimu, geriausia iš visų projekte pasiūlytų priemonių yra finansinės paskatos savivaldybėms, nusprendusioms įsigyti elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomų miesto susisiekimo viešojo transporto priemonių. „Šis punktas yra visiškai geras, taip elgiasi arba planuoja elgtis dauguma pažangių Europos miestų“, – teigia jis.

Riba – 14 metų

Pasak V.Auglio, senais ir taršiais reikėtų laikyti senesnius nei 14 metų amžiaus automobilius.

„Jeigu jie yra techniškai tvarkingi, gali ir toliau dalyvauti eisme, niekas nesiruošia drausti juos naudoti. Tačiau norėtume pakeisti tvarką, paskatinti žmones tokių automobilių atsisakyti, nes jie, kaip ir namų ūkiai bei pramonė, – teršia aplinką“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, svarstoma sistema, kai, pridavęs automobilį į metalo laužą, gyventojas gautų tam tikrą pinigų sumą, kurią galėtų panaudoti kitam mažiau taršiam automobiliui įsigyti, išleisti visuomeniniam transportui arba dalijimosi automobiliais paslaugai.

Anot V.Auglio, kol kas tai tik mintys ir idėjos. Jeigu jos bus patvirtintos, galės būti toliau vystomos, konkretizuojamos. Dėl išmokamų sumų dar nėra apspręsta, tačiau kalbama apie kelis šimtus (nuo 300 iki 900), o ne tūkstančius eurų.

Paskata – apie 500 eurų?

Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas, nėra įsitikinęs, kad tokia siūloma taršos mažinimo sistema padėtų atnaujinti automobilių parką. „Normalus, geros techninės būklės, mažai teršiantis aplinką automobilis kainuoja vidutiniškai apie 5 tūkstančius eurų. Tai reikėtų galvoti, ar tie (kol kas oficialiai neįvardinami 500 eurų – red. past.) paskatintų tokį pirkti“, – mano jis.

Ne paslaptis, kad tokiais senais automobiliai dažniausiai važinėja garbaus amžiaus žmonės, tad ar jie galės pridėti trūkstamų lėšų naujesniam, „švaresniam“ automobiliui įsigyti? Tarkime, žmogus turi 2004 metų tvarkingą automobilį, tačiau jis yra senesnis nei 14 metų. Ką tokiam žmogui daryti, atiduoti mašiną į metalo laužą?

„Niekas prievarta nevers žmonių atsisakyti turimų automobilių, jie galės būti ir toliau eksploatuojami, bet jeigu žmogus pribręstų keisti mašiną, mūsų siūloma sistema galėtų jam padėti“, – kalba V.Auglys.

Projektas apie nieką

Paklaustas, ar 500 eurų išmoka paskatintų keisti automobilį naujesniu, V.Milius laikosi skeptiškos nuomonės. „Ši sistema, mano manymu, visiškai nepaveiks noro įsigyti naują automobilį. Beje, dabar girdžiu apie 500 eurų išmokas, o visai neseniai buvo kalbama apie 200 eurų. Tokios sumos yra akivaizdžiai per mažos, kad darytų poveikį“, – mano jis.

Pašnekovo teigimu, tokių iniciatyvų keisti seną automobilį naujesniu su valstybės priemoka Europoje buvo ne viena, tačiau ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje buvo kalbama ne apie šimtus, bet apie tūkstančius eurų, kuriuos gaudavo senos mašinos atsisakęs asmuo.

„Mums dabar pateiktas projektas yra visiškai neparengtas, nėra atsakymų beveik į visus svarbius klausimus: kiek kompensuojama, už kokius automobilius kompensuojama, kokią mašiną už gautą kompensaciją galima įsigyti, kas turės supirkti senus automobilius ir panašiai. Tai projektas apie nieką“, – tvirtino V.Milius.

Atsisakoma apmokestinimo

Aplinkos ministerijos atstovo V.Auglio teigimu, pateiktas automobilių taršos mažinimo planas yra tik viena iš galimų priemonių.

„Dabar nacionalinis oro taršos mažinimo planas kartu su kitomis priemonėmis turėtų būti aptartas Vyriausybėje ir, jeigu bus pritaria, mes toliau dirbsime dėl visų finansinių priemonių, ir tuomet paaiškės visos detalės“, – sako jis.

Anot pašnekovo, buvo svarstymų papildomai apmokestinti taršius automobilius, tačiau dabar tos idėjos atsisakyta.

„Diskusijose sulaukus įvairių argumentų ir prieštaravimų, taršių automobilių apmokestinimas neįtrauktas į taršos mažinimo planą, tačiau ši idėja nėra palaidota, ji yra „budinti“, – teigia V.Auglys.

Numatyta 30 mln. eurų

V.Naujanio manymu, kai lietuvių perkamoji galia bus tokia kaip Vokietijoje, automobilių parkas savaime atsinaujins.

Pasak V.Miliaus, Lietuva, Lenkija ir Estija yra vienintelės šalys ES, neuždariusios durų seniems automobiliams – jie niekaip neapmokestinami. „Apie tai kalbame jau 20 metų, tereikia tvirtesnio politinio stuburo ir valios pritaikyti tam tikrose šalyse naudojamus automobilių įvežimo mokesčius ir pas mus“, – teigia jis.

Anot V.Auglio, nauja tvarka skatintų įsigyti ne dyzelinį, bet kuo mažesnės CO2 emisijos (iki 120 g/km) ir ne mažesnės kaip „Euro 5“ taršos normos automobilį. Be to, turėtų daugiau skatinti naudotis visuomeniniu transportu.

„Dyzeliniai automobiliai tikrai nėra baubas – nauji jie yra švarūs ir net švaresni už benzinu varomus, ypač vertinant CO2 išmetimą. Nauji dyzeliniai automobiliai jo išmeta mažiau. Reikia labai aiškiai atskirti, kada kalbame apie senas mašinas, o kada – apie naujas“, – oponuoja V.Milius.

Remiantis nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateikiama informacija, finansine paskata taršių automobilių savininkai galėtų pasinaudoti 2019–2022 metų laikotarpiu. Šiai priemonei įgyvendinti numatoma skirti 30 mln. eurų.