Nepakaks sumažinti greičio prieš pat naujuosius „PoliScan FM1“ greičio matuoklius, kaip įpratę dauguma vairuotojų, nes jie pažeidimą gali užfiksuoti 300 metrų atstumu.

 Mėgėjai viršyti greitį keliuose, miestuose ir miesteliuose turėtų kaip reikiant suklusti – Lietuvos kelių policija už 1,3 mln. eurų įsigijo 37 naujos kartos vokiškus greičio matuoklius, kurie gali būti kilnojami iš vienos vietos į kitą, apie juos neinformuos kelio ženklai, o užfiksuoti pažeidimai automatiškai bus siunčiami automobilio savininkui.

Pusmetis – be kontrolės

Labiausiai suklusti, ko gero, turėtų tie, kurie važinėja krašto keliais, mat Lietuvos kelių policijos tarnybos turimi duomenys rodo, kad leistiną greitį krašto keliuose viršija daugiausia (32 proc.) vairuotojų. Tuo metu magistraliniuose keliuose greitį viršija 18 proc., rajoniniuose keliuose – 19 proc. vairuotojų. Taip pat 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietėse viršija leidžiamą važiavimo greitį.

Svarbu ir tai, kad mūsų šalies vairuotojai jau atprato nuo griežtos kontrolės, nes maždaug pusmetį vairuotojų greičio Lietuvoje iš esmės niekas nekontroliavo – vasarį buvo išjungti 139 stacionarūs momentinio greičio matuokliai, o plačiai nuskambėjęs vidutinio (sektorinių) greičio matuoklių projektas nežinia kuriam laikui „pakibo“ ore. Mat rugpjūčio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas, gindamas viešąjį interesą dėl sąžiningos konkurencijos ir efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo, sustabdė Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą 2,6 mln. eurų vertės 100 vienetų vidutinio greičio matuoklių įrengimo konkursą.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pripažino, kad naujieji mobilūs greičio matuokliai laikomi savotiška atsvara iš kelių dingusiems stacionariems radarams.

Edvardas Šileris

Edvardas Šileris

Pristabdyti nepakaks

Šiuo metu Policijos departamentas įsigijo 37 Vokietijos įmonės ,,Vitronic“ mobiliosios greičio matavimo įrangos „PoliScan FM1“ komplektus. Įrangą planuojama pradėti eksploatuoti dar šiais metais. Juos gaus visų šalies apskričių kelių policijos padaliniai, pavyzdžiui, Kauno apskričiai numatoma skirti 9 tokius matuoklius.

Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad matuoklius galima sumontuoti bet kurioje vietoje. „Jie yra patikimi ir patvarūs: atsparūs šalčiui ir karščiui, veikia nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Be to, jie gali veikti tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu. Naktį naujieji mobilieji greičio matavimo įrenginiai naudoja vairuotojų neakinančią raudonos šviesos blykstę“, – prietaisus gyrė jis.

Įranga veikia lazerio principu: skenuoja visas transporto priemones ir automatiškai fiksuoja jų greitį – tiek artėjančių, tiek tolstančių. Greičio viršijimo pažeidimus fiksuoja dvi skaitmeninės kameros, o sistema pasirenka tą kamerą, kuri tinkamiausia geram vaizdui užfiksuoti.

Nufotografavus pažeidėją, bus formuojamas Administracinio nusižengimo protokolas ir automatiškai išsiunčiamas į Administracinių nusižengimų duomenų (AND) bazę. Iš ten, pagal piliečio deklaruotą elektroninio pašto adresą, protokolas bus automatiškai išsiunčiamas pažeidėjui. Planuojama, kad sistema protokolą suformuos per 10 minučių, o pranešimai bus siunčiami kartą per parą.

Tačiau bent jau kol kas automatinė baudų išrašymo sistema neveiks, nes pranešimai iš AND dar negali keliauti tiesiai į vairuotojo pašto dėžutę ar mobilųjį telefoną, nurodytą e-valdžios vartuose (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar kitoje valdžios įstaigoje). Šį funkcija turėtų pradėti veikti kitąmet.

Pristabdyti prieš greičio matuoklį, kaip įpratę dauguma vairuotojų, nepakaks, nes nauji matuokliai pažeidimą gali užfiksuoti 300 metrų atstumu.

„Kol kas jie matuos greitį, tačiau turi galimybę fiksuoti ir atvejus, kai važiuojama per raudoną šviesoforo signalą“, – sako V.Grašys.

Vairuotojų nestabdys

Naujieji įrenginiai geba fiksuoti greitį nuo 10 iki 320 km/val. Paklausti apie galimą paklaidos dydį, pareigūnai teigė, kad gana nedidelė: važiuojant iki 100 km/val., paklaida gali būti maždaug 3 km/val., o važiuojant didesniu greičiu – 3 proc. Pareigūnas, dirbantis su įranga, vairuotojų nestabdys ir baudų neišrašinės.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris sakė, kad policija aktyviai nestabdys pažeidėjų, o juos bandys pasiekti elektroniniu paštu arba įprastu paštu. Jo teigimu, bus siekiama ne bausti vairuotojus, o skatinama vairuoti atsakingai avaringose vietose.

„Turime 37 komplektus įrangos, jie bus paskirstyti apskritims. Iš esmės, jie gali būti visur, kur yra tam tikras greičio apribojimas. Naujieji greičio matuokliai nekelia pavojaus eismo dalyviams, jie neakina, tad, nors ir matysis, kada fotografuoja, tai nesukels pavojaus eismo dalyviams“, – sako E.Šileris.

Tokie mobilieji matuokliai naudojami ir užsienio šalyse, tačiau dažniausiai jie yra užmaskuojami – pavyzdžiui įrengiami šiukšlių konteineriuose ar šieno kupetose. Lietuvos policija kol kas tokių triukų nesiims.

Ieškos priešnuodžių

Vos paskelbus apie stacionarių greičio matuoklių pristatymą, „Facebook“ erdvėje užvirė vairuotojų diskusija, kaip galima jų išvengti.

Vieni teigia, kad nuo šiol reikės dažniau laikyti įjungtą „Waze“programėlę mobiliajame telefone. Šios programėles naudotojai realiu laiku praneša apie besiformuojančias spūstis, kliūtis kelyje, taip pat – ir apie budinčius pareigūnus.

„Įdomu, ar šiuos matuoklius gali atpažinti antiradarai, nors „Waze“– irgi neblogas variantas. Čia kaip kare – kiekvienam naujam ginklui būna sukuriama ir nauja gynybos sistema“, – rašė kitas „Facebook“ vartotojas.

Šilerio teigimu, greičio kontrolės priemonės bus plėtojamos dviem kryptimis – perkami ir sektoriniai, ir kilnojamieji radarai: „Pareigūnai šiuos matuoklius galės perkelti pagal jiems suformuotas užduotis. Tikimės, kad tai turės didelį poveikį mažinant greitį tose vietose, kuriose jis iki šiol buvo didelis.“ Jis pridūrė, kad matuokliai bus statomi vietose, kuriose anksčiau yra buvę avarijų su nukentėjusiaisiais arba žuvusiaisiais.

Kaina kaip namo

Kiek anksčiau naujienų portalo 15min.lt žurnalistai yra apskaičiavę, kad greitį matuojantys „inkilai“, kurie buvo išjungti vasarį, valstybei per 10 metų kainavo maždaug po 84 tūkst. eurų – iš viso per dešimtmetį išleisti 12,6 mln. eurų. Anksčiau už tokią sumą buvo galima pastatyti namą, o šiuo metu – nupirkti gerą butą Vilniuje.

150 greičio matuoklių (139 buvo stacionarūs, o 11 – mobilieji) per dešimtmetį iš valstybės kišenės ištraukta pinigų suma beveik prilygsta Birštono, Pagėgių ir Rietavo savivaldybių metinėms pajamoms kartu sudėjus.

Tačiau valstybė netgi netapo matuoklių savininke – ji pirko tik matuoklių duomenis iš 150 momentinių matuoklių. Žadama, kad naujieji sektoriniai matuokliai yra pigesni ir padės sutaupyti maždaug 18 proc. lėšų. Bet jau įrengiant vienas sektorius atsiėjo 60 tūkst. eurų, o jo priežiūra teks valstybei.

Vis dėlto tiesioginis lyginimas nėra galimas – naujieji matuokliai dengia didesnį kelių ruožą: 25 sektoriai apima 120 kilometrų ruožą, o 139 senieji stacionarūs matuokliai dengė vos 14 kilometrų.

 

Adomas Grinius