Didžioji dalis naujų automobilių perkama su benzininiais varikliais, o naudotų statistika visiškai priešinga – apie 70 proc. į Lietuvą įvežtų senesnių mašinų yra dyzelinės.

Kai didmiesčiai dūsta nuo eismo spūsčių, vairuotojai sukiojasi miesto centre nerasdami vietos kur pastatyti automobilį, ir imasi už galvos, pamatę rinkliavos kainas, populiarėja dalijimosi automobiliais paslaugos ir kiti alternatyvūs judėjimo būdai. Kiek ilgai dar bus aktualus asmeninis automobilis, ar nuo išmetamųjų dūmų panosėje apsivalyti norintys gyventojai greitai persės į elektromobilius?

Pavėžėjai nepakeis

Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nariai sako pastebintys tokias tendencijas, bet jokių greitų pokyčių tikėtis nereikia, dar ilgai turėsime asmeninius automobilius ir į juos pilsime skystus degalus.

Nors Europos mastu Vilnius ar Kaunas nėra dideli miestai, juose žmonės jau susiduria su automobilio statymo problema tiek senamiestyje, tiek miegamuosiuose rajonuose. Tad jiems dažniau tenka judėti kitaip: naudotis automobilių dalijimosi bendrovių paslaugomis, viešuoju transportu, dviračiais ar elektriniais paspirtukais. Tačiau asmeniniai automobiliai iš žmonių gyvenimų toli gražu neišnyks. Galbūt ateityje ir nereikės kiekvienam šeimos nariui turėti po automobilį, bet šeimos be automobilių išsiversti nebandys.

Ekspertai nemano, kad asmeninis automobilis Lietuvoje išnyks. Vyresnės kartos atstovai priprato būti nepriklausomais, ir atsisakyti kelionės savo automobiliu gali tik tuomet, kai tai yra labai nepatogu. O jaunoji karta, nors ir lengvai sėda pas pavėžėjus, naudojasi automobilių dalijimosi paslaugomis, vis vien nori asmeninio automobilio tolimesnėms kelionėms, nes kitos paslaugos tiesiog neapima visų poreikių, juos geriausiai užpildo tik mieste.

Be to, Lietuvoje daug žmonių, kurie turi sodybas, toliau esančius kaimus, į kuriuos be asmeninio automobilio nuvažiuoti nepavyks. Galop net ir koronaviruso pandemija parodė, kad lietuviai mėgsta gamtą ir nori keliauti, tad vargu ar galima tikėtis, kad visi staiga atsisakys automobilių.

Labiau nuomininkai

Asmeninių automobilių populiarumas nemažėja, tačiau keičiasi žmonių požiūris į automobilio pirkimą – žmonės pradeda kitaip skaičiuoti pinigus.

Vis didesnė automobilių dalis nuperkama lizingo būdu. Keičiasi vartojimas ir tai, kaip žmonės skaičiuoja automobilio kainą. Vieni renkasi senamadišką būdą ir žiūri į visą kainą. Pavyzdžiui, jei naujas automobilis kainuoja 35 tūkst. eurų, tai taip jie ir skaičiuoja. Kitiems šis skaičius nieko nereiškia, jie žino, kiek pinigų per mėnesį gali skirti automobiliui. Pastarųjų daugėja, ir ateityje žmonės taps ne automobilių savininkais, o labiau nuomotojais. Bet tai labai lėtos tendencijos.

Kad asmeninių automobilių, ar jie būtų nuomojami, ar ne, populiarumas nemažėja, rodo statistika. Nors šiemet koronaviruso pandemija stipriai iškreipė rinką, pirmieji šių metų mėnesiai rodė stabilų augimą žiūrint ir į naudotus, ir į naujus automobilius.

Karantinui šiemet kovo mėn. sustabdžius visus pardavimus, naujų automobilių rinka pirmąjį metų ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 1,8 proc. Per pirmus tris šių metų mėnesius buvo parduota 11,7 tūkst. naujų lengvųjų automobilių. O populiariausi jų – benzininiai padidinto pravažumo modeliai.

Skiriasi kuro rūšis

Didžioji dalis (apie 70 proc.) naujų automobilių perkama su benzininiais varikliais, o naudotų automobilių statistika visiškai priešinga – apie 70 proc. į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių yra dyzeliniai.

Pirkdami naujus automobilius, žmonės vengia dyzelinių variklių ir dėl diskusijų, kad su dyzeliniais automobiliais kur nors negalės įvažiuoti ar dėl baimės, kad juos apmokestins, nors šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra netgi švaresni už benzininius.

Lietuvos automobilių parko amžius jau daug metų nesikeičia ir siekia apie 15 metų. Tai jei prieš daugiau nei 5 metus tie seni dyzeliniai varikliai buvo labiau pramoniniai, ūkiški, dūmijantys ir tarškantys, dabar jie patobulėjo ir pasidarė gana rafinuoti.

Revoliucijos nebus

Kalbant apie elektromobilius, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rinkoje jie kelia revoliuciją. Jų populiarumas kasmet auga ne procentais, bet šimtais procentų, tačiau pasižiūrėjus į bendrą realų automobilių parką, Lietuvoje elektromobiliai sudaro labai menką dalį.

Valstybės įmonė „Regitra“ skelbia, kad rugsėjo 1-osios duomenimis Lietuvoje buvo registruota beveik 3 tūkst. elektromobilių, o tai nesudaro nė vieno procento.

Dabar daug kas kalba apie elektromobilius, daug kas apie juos galvoja, planuoja, bet dar neperka. Visi kažko laukia: vieni mažesnių kainų, kiti – naudotų elektromobilių. Be to, su esama infrastruktūra turėti elektromobilį nepatogu ir nepraktiška.