Asociatyvi nuotr.

Lapkričio 12 d. vyksiančiame Seimo posėdyje numatoma svarstyti „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko parengtą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisą, kurioje siūloma kelio ženklais informuoti vairuotojus apie automatinę lazerinę greičio kontrolės sistemą – vadinamuosius „trikojus“. Praėjusį antradienį Seimas po pateikimo pritarė šio projekto svarstymui – pritarė 55, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 5 Seimo nariai.

Vertina įvairiai

Tai gana nevienareikšmiai vertinamas projektas, mat policija, įsigijusi „trikojus“, kaip tik teigė, jog jų tikslas – sutramdyti visus greičio mėgėjus, kad jie nežinotų, kur gali būti matuojamas greitis, ir būtų pratinami važinėti pagal Kelių eismo taisyklėse (KET) leistiną greitį.

Policijos ir susisiekimo ministerijos atstovai D.Gaižausko siūlymus yra įvertinę skeptiškai, argumentuodami tuo, kad kelių eismo taisyklės visoje šalyje galioja vienodai, todėl žymėti greičio kontrolės vietų nėra būtina.

Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad nuo šių metų pradžios naudojami „trikojai“ greičio matuokliai tikrai pasiteisino – vien per pirmuosius 2 naudojimo mėnesius naujieji greičio matuokliai užfiksavo per 10 tūkstančių pažeidėjų. Pasak jo, ši priemonė turėtų padėti įpratinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji „trikojai“ pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje. Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas D.Gaižauskas siūlo nustatyti, kad administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, įrodymai stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis nedalyvaujant pareigūnui galėtų būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui „Automatinė eismo kontrolė“.

Šiuo metu pagal ANK nuostatas, nusižengimams, susijusiems su transportu ir kelių ūkiu, nustatyti, kaip įrodymus leidžiama fiksuoti nusižengimus stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, nedalyvaujant pareigūnui.

Įregistravo dar sausį

Ši ANK pataisa buvo įregistruota dar šių metų sausio mėnesį. D.Gaižausko manymu, „trikojai“ privalo atlikti prevencinę administracinių nusižengimų, tačiau ne baudų rinkimo ar gąsdinimo funkciją.

Beje, sausį internetinėje erdvėje išplito peticija, kuria buvo siekiama paskatinti įrengti ženklus, įspėsiančius apie stovinčius „trikojus“, o ją per mėnesį pasirašė daugiau nei 5,8 tūkst. žmonių.

Policijos atstovai tuomet į šią padėtį reagavo ramiai ir tikino, jog informacinių ženklų nereikia. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas tuomet teigė, kad pagal teisinį reglamentavimą, prieš mobilų greičio matuoklį ženklinimas nėra reikalingas. Jis reikalingas tik prieš stacionarų matuoklį.

„Rytas, judri gatvė, vaikai eina į mokyklą ir vienoje situacijoje prie mokyklos paslėptas „trikojis“, o kitoje – matuoklis su įspėjamaisiais ženklais. Ir paklausdavau, kuri situacija saugiau jūsų vaikams patekti į mokyklą. Visi sutiko, kad su įspėjamaisiais ženklais, o ne paslėptu „trikoju“. Todėl, mano galva, tikrai reikia daryti pataisą, ir būtent ši pataisa, kurią dabar teikiu, leistų naudoti visas greičio matavimo sistemas, bet tik su įspėjamaisiais ženklais, nes tai būtų efektyviau, saugiau ir būtų pasiektas tam tikras rezultatas“, – teigia D.Gaižauskas, projekto iniciatorius.

Bando sukčiauti

Tuo tarpu policijos pareigūnai įspėja gyventojus apie naują sukčiavimo būdą, kai bandoma apgauti vairuotojus, kad juos esą nufotografavo trikojis ir jiems reikia susimokėti baudą. Policijos įvykių registre pastaruoju metu buvo užregistruotas pranešimas, kad asmeniui paskambino policijos pareigūne prisistačiusi moteris, kuri teigė, jog pranešėjas yra nufotografuotas „trikojo“ greičio matuoklio ir jam gresia teisės vairuoti atėmimas iki pusės metų.

Kaip spėja policijos pareigūnai, ši nauja schema gali būti naudojama ir toliau, siekiant apgaulės būdu išvilioti asmenų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus.

„Jeigu sulaukėte sukčiaus skambučio, klauskite informacijos apie savo automobilį, kur tiksliai ir kuriuo metu padarėte Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Primename, kad policijos pareigūnai niekada neprašo asmens duomenų ar banko prisijungimo kodų. Išskirtiniais atvejais, paskambinę pareigūnai turi detalią informaciją apie pažeidimą ir pasiteirauja, kokiu adresu ar elektroninio pašto adresu Jums atsiųsti išrašytus dokumentus. Apmokėjimą už baudą, jeigu esate kaltas, pagal nurodytą kodą pavedimu ar terminale mokate patys“, – aiškina policijos atstovai.

Nebūtinai blyksi

Ar „trikojis“ turi blyksėti? Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jei matuoklis nesublyksėjo, vadinasi, jog pažeidimas neužfiksuotas. Tačiau tokia nuomonė klaidinga.

Dieną greičio matuoklis aukštos raiškos nuotraukas daro ir be blykstės, o artėjant sutemai, blykstę uždeda pats pareigūnas. Tad vairuotojai, kurie važiavo per greitai ir pamatė neblyksintį „trikojį“, neturėtų džiaugtis – laiškas apie užfiksuotą pažeidimą gali atkeliauti ir kitą dieną po pažeidimo ir vėliau.

Kitas mitas, vyraujantis tarp vairuotojų, kad į važiavimą mieste iki 20 km/val. greičiau nei leistina, pareigūnai žiūri pro pirštus ir tai yra vadinamosios „tolerancijos“ ribos. Policijos teigimu, vieną dieną gali būti taikoma nulinė tolerancija ir fiksuojami viršijimai nuo pirmo viršyto kilometro, o kitą dieną fiksuojami pažeidėjai, greitį viršijantys nuo 10 km/val. daugiau.

Taip pat reikėtų žinoti, kad vienas „trikojis“ per su juo dirbančio pareigūno pamainą paprastai perkeliamas į 4 vietas. Mat su „trikoju“ dirbančio pareigūno pamaina suskirstyta į keturias dalis – parenkamos keturios skirtingos vietos, kuriose dirbama maždaug dvi valandas.

Policijos teigimu, iškalbingi „trikojo“ darbo rezultatai patvirtina vieną pagrindinių vairuotojų ydų – leistinas greitis nuolat viršijamas tiek mieste, tiek užmiesčio keliuose. Štai Panevėžyje vienas „Mercedes-Benz“ vairuotojas leistiną 50 km/val. greitį viršijo daugiau nei 100 kilometrų ir per miestą skriejo sunkiai suvokiamu 152 km/val. greičiu.