Automobiliuose tenka praleisti vis daugiau laiko, o tai lemia svarbią užduotį jų gamintojams – užtikrinti, kad vairuotojas, sėdęs prie vairo, ne tik nesiblaškys, bet ir nurims, atsipalaiduos ar netgi pailsės po dienos darbų. Tačiau posakis „patogus automobilis“ šiandien nebeapibrėžia tik fizinių transporto priemonės savybių.

Daugėjant automobilių, kartu ir agresijos keliuose atvejų, gausėjant technologijų įvairovei ir jau pasirodžius pusiau ar visiškai savavaldžiams automobiliams, vairuotojams nebeužtenka vien patogiai įsitaisyti prie vairo.

Turėdami tokią užduotį, automobilių gamintojai jai įveikti renkasi skirtingas priemones.

Pavyzdžiui, daugiau nei šimtmetį automobilių pramonėje patirties turinti „Citroën“ su sėdinčiųjų automobiliuose stresu ir nuovargiu kovoja užtikrindama vadinamąjį psichologinį komfortą. Vos tik ėmėsi masinės automobilių gamybos, ši bendrovė viena pirmųjų pasiūlė vairuotojo vadovus, kad kuo daugiau vairuotojų žinotų, kaip teisingai elgtis ir prižiūrėti įsigytas transporto priemones.

Daugiau šviesos

Vienas svarbiausių elementų, nuo kurio prasideda psichologinį komfortą užtikrinančios automobilio aplinkos kūrimas, yra salono apšvietimas ir atmosfera. Tinkamas apšvietimas gali pakeisti vairuotojo nuotaiką, užtikrinti ramybę, ji ypač svarbi keliuose, kur eismas intensyvus.

Pavyzdžiui, 1955 m. „Citroen DS“ modelio priekiniai statramsčiai buvo ypač ploni, kad per milžinišką priekinį stiklą į saloną patektų kuo daugiau šviesos. Kiek vėliau XM modeliui buvo sukurta net 13 įstiklintų langų sekcijų, kad sėdintiems viduje netrūktų šviesos. 1994 m. pasirodžiusio koncepcinio „Citroën Xanae“ priekinis stiklas buvo ištemptas į viršų ir įrengtas stiklinis stoglangis, kad į automobilio vidų patektų užtektinai šviesos.

Natūralią šviesą papildo subtilūs ir išmaniai parinkti apšvietimo sprendimai bei lengvos apdailos medžiagos, o paskutiniu unikalios atmosferos akcentu tampa kvapnūs oro gaivikliai. Taip šviesa ir spalvomis mažinamas vairuotojo nuovargis ir užtikrinamas komfortas.

Ne blaškyti, o padėti

Psichologinis komfortas neatsiejamas nuo elektroninių vairuotojo pagalbos sistemų. Automobilis, gebantis stebėti aplinką, tikrinti, ar nėra pavojų, bei padedantis vairuotojui jų išvengti, užtikrina ramybės jausmą.

Dar prieš 20-metį Prancūzijos automobilių gamintojas C4, C5 ir C6 modeliuose pasiūlė pirmąją Europoje pagalbinę važiavimo eismo juostoje sistemą: infraraudonųjų spindulių davikliai stebėjo automobilio poziciją eismo juostoje – vairuotojui iš jos išvažiavus, apie tai perspėdavo vibruojanti sėdynė.

Tarp vairuotojų vertinamų sistemų yra ir ant priekinio automobilio stiklo pateikiama svarbiausių duomenų projekcija (angl. „Head-Up Display“, HUD). Ji sukurta taip, kad nenustelbtų aplinkos ir neblaškytų vairuotojo.

Ir šios sistemos – ne vienintelės, leidžiančios vairuotojui jaustis užtikrintai bei saugiai. Avarinio stabdymo, adaptyvi pastovaus greičio palaikymo, aklųjų zonų ir padangų slėgio stebėjimo, važiavimo įkalnėje pagalbos, pusiau autonominė automobilio statymo, automatinių šviesų sistemos mažina vairuotojui tenkančią įtampą.

Vis dėlto svarbu, kad technologijos ne tik nepriekaištingai derėtų, bet ir būtų lengvai bei saugiai naudojamos.