Asociatyvi nuotr.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu, net ir stovint spūstyje išjungtu varikliu, pažeidžia Kelių eismo taisyklių (KET) 20 punktą. Vilniečiui S.N. už tai skirta 75 eurų bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S.N. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vairuotojas pabrėžė, kad mobiliuoju naudojosi, kai automobilis stovėjo spūstyje ir variklis buvo išjungtas, tačiau teisme šio argumento nepakako.

Atmetė skundą

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi S.N. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK nutarimas. Nesutikdamas su nutartimi, S.N. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S.N. prašė Vilniaus miesto apylinkės panaikinti teismo nutartį ir priimti naują: panaikinti Vilniaus apskrities VPK nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. S.N. apeliacinį skundą teismas atmetė.

Spūstis – ne įrodymas

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad S.N., sėdėdamas automobilyje, naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Apeliaciniu skundu S.N. nesutiko su jam taikomu administraciniu nusižengimu, pažymėdamas, kad mobiliuoju telefonu naudojosi tuo metu, kai automobilio variklis buvo išjungtas, stovėdamas transporto priemonių spūstyje.

Jo manymu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kad transporto priemonė stovėjo išjungtu varikliu, naudojimasis mobiliuoju telefonu buvo galimas. Su tokiomis vilniečio išvadomis teismas nesutiko.

Vilniaus apygardos teismo vertinimu, apeliantas tinkamai neįvertino savo padaryto nusižengimo pavojingumo ir stengėsi jį pateisinti. S.N. nurodė, kad kalbėjo telefonu, manydamas, jog prieš jį automobilyje sėdintys policijos pareigūnai galimai jį įspės apie daromą teisės pažeidimą, tačiau tokių perspėjimų nesulaukė.

Teismas sprendė, jog vien tai, kad tam tikrais atvejais policijos pareigūnai geranoriškai perspėja asmenis apie jų neteisėtus veiksmus, savaime nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, atlikdami teisei priešingus veiksmus, bei tikėdamiesi, kad bus perspėti, ir jiems nekils jokių teisinių pasekmių. Teismo požiūriu, vairuotojas su telefonu rankoje tampa neatidus, nesusikoncentravęs.

Teismo argumentai

Tam, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka bet kokių veiksmų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu ir nukreipiančių vairuotojo dėmesį, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio priemonės laikymo rankose.

Teismo vertinimu, bet koks pokalbis telefonu, net ir stovint transporto priemonių spūstyje, kelia pavojų eismo saugumui ir gali sukelti žalingų pasekmių, nes vairuotojas tampa neatidus, nesusikoncentravęs. O vien tai, kad nekilo tam tikrų pasekmių, asmens atsakomybės nešvelnina, pažymima Vilniaus apygardos teismo penktadienį paviešintame pranešime.

Taip pat teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu S.N. vairuojamos transporto priemonės variklis spūstyje iš tiesų buvo išjungtas, tokia situacija vis tiek neatitinka ANK ir KET sąlygų, būtinų norint naudotis telefonu esant automobilyje.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir KET 20 punkte numatyta, kad naudotis mobiliuoju telefonu galima, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas, t. y. transporto priemonė turi būti ne tik išjungtu varikliu, bet ir stovinti, tuo tarpu laikinas automobilio stabtelėjimas spūsties metu, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, negali būti prilyginamas stovėjimui, nes tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme.

Spūstis – ne stovėjimas

Teismo vertinimu, laukimas spūstyje negali būti prilyginamas stovėjimui, nes tokia transporto priemonė realiai dalyvauja eisme.

Anot teismo, KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, transporto priemonės vairuotojas, norėdamas sustabdyti automobilį ir kalbėti telefonu, turi tą atlikti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. transporto priemonė neturi dalyvauti eisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.