Esant prastam orui, ir patys vilkėkite, ir vaikus renkite tik šviesiais drabužiais, kad išsiskirtumėte iš tamsios aplinkos.

Po vasaros atostogų į mokyklas sugrįžę vaikai dažnai būna išsiblaškę ir primiršę, kaip saugiai elgtis gatvėje. Be to, reikia nepamiršti, kad vaikų akių lygis yra maždaug suaugusio žmogaus juosmens ar krūtinės lygyje. Siekiant įsivaizduoti, kaip jaučiasi vaikas, susiruošęs pereiti judrią gatvę, saugaus eismo specialistai pataria atlikti eksperimentą.

Pritūpkite

Prieikite prie gatvės ir apsižvalgykite: kiek automobilių matote atvažiuojančių, koks apskritai yra matomumas toje vietoje. Po to pritūpkite ir dar sykį apsižvalgykite. Pastebėsite, kad matote žymiai mažiau ir matomumas akimirksniu suprastėja, automobiliai užstoja vieni kitus, vaizdą užstoja ir šalia kelio augantys krūmai ir kiti objektai. O juk taip vaizdą mato vaikai, kurie tarp lengvųjų automobilių jaučiasi panašiai, kaip suaugęs žmogus tarp sunkvežimių.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, kasmet įvyksta apie pusė tūkstančio eismo įvykių, kurių metu nukenčia vaikai. Kiek daugiau nei ketvirtadalį eismo įvykių lemia vaikų neatsargumas.

Nors rugsėjis eismo įvykių skaičiumi iš kitų mėnesių neišsiskiria, ekspertai sako, kad būtent rudenį gatvėse dažnai įvyksta situacijos, kai vos per plauką išvengiama eismo įvykio, susijusio su vaikais.

Pavojai tamsoje

Visi mes tamsoje matome blogiau – mokslininkai ištyrė, kad regėjimo aštrumas tamsoje sumažėja apie 90 proc. Tamsoje sunkiau nustatyti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. Be to, ir automobilių vairuotojams daug sunkiau pastebėti pėsčiuosius ir dviratininkus.

Tamsoje įvyksta dvigubai daugiau eismo nelaimių, o vaikai dažnai sužalojami tik todėl, kad automobilių vairuotojai jų nepastebi arba pastebi per vėlai. Vaikai neretai būna įsitikinę, kad jeigu jie mato automobilį su įjungtais žibintais, tai ir automobilio vairuotojas mato juos. Paprastai būna atvirkščiai, o vairuotojas pastebi vaiką tik paskutinę akimirką.

Todėl labai svarbu, kad vaikai vilkėtų šviesius drabužius ir turėtų šviesą atspindinčius atšvaitus. Mat tamsius drabužius vilkintį vaiką sutemus galima pastebėti jam esant 25 metrų atstumu nuo automobilio, o jeigu vaikas vilki šviesius drabužius, jį jau galima pastebėti už 40 metrų nuo automobilio.

Jau nekalbant apie tai, kad prisegti arba prisiūti prie vaiko drabužių atšvaitai leidžia pamatyti vaiką 130–140 metrų atstumu nuo automobilio.

Saugumas kainuoja

Saugaus eismo specialistai pateikia keletą patarimų, kaip tinkamai aprengus vaiką padidinti jo saugumą kelyje. Žinoma, tai dažnu atveju papildomos išlaidos, tačiau gerokai mažesnės, nei vaikui pakliuvus į eismo įvykį.

Esant prastam orui, ir patys vilkėkite, ir vaikus renkite tik šviesiais drabužiais, kad išsiskirtumėte iš tamsios aplinkos. Prie vaiko drabužių prisekite arba prisiūkite papildomų atšvaitų. Atšvaitai gali būti ir prikabinami, pavyzdžiui, prie kuprinės. Tokie atšvaitai matyti iš visų pusių.

Pirkdami striukę, avalynę ir kitokią aprangą, atkreipkite dėmesį į tai, kad jos detalės būtų pagamintos iš šviesą atspindinčių medžiagų. Tuomet būsite tikri, kad vaikas kelyje bus matomas jau iš tolo. Pirkite tik tas kuprines, kurios atitinka DIN tarptautinio kokybės standarto reikalavimus ir yra pasiūtos iš šviesą atspindinčių medžiagų. Šiuo ženklu ženklinama prekės pakuotė arba prekė. Taip pažymėtos prekės atitinka saugumo reikalavimus.

Elgiasi impulsyviai

Turbūt daugeliui ne sykį yra tekę matyti situacijų, kai vaikas, išlipęs iš autobuso ar troleibuso, nė neapsidairęs lekia per gatvę arba staigiai ją kerta, kitoje pusėje išvydęs draugą ar kitą pažįstamą žmogų. Dažni ir atvejai, kai vaikai nespėja pereiti per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui ir tada bėgte lekia jau per geltoną ar net raudoną. Vaikai elgiasi impulsyviai, tad tėvų pareiga yra kuo geriau jiems išaiškinti tokių poelgių pasekmes.

Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad kartais vaikai į važiuojamąją kelio dalį išbėga ar staigiai iššoka ne dėl neatsargumo, o tiesiog todėl, kad dėl mažesnio ūgio jiems sunkiau apžvelgti visą situaciją gatvėje ir ją tinkamai įvertinti.

Jo teigimu, tėvai savo ruožtu vaikams turėtų ne tik suprantamai paaiškinti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, bet ir parinkti saugų maršrutą į mokyklą ir iš jos bei keletą kartų juo kartu su vaiku nueiti, kad vaikas įsidėmėtų visas detales, suprastų, į kokius kelio ženklus jam atkreipti dėmesį, ką jie reiškia, kur ir kaip jam bus saugu pereiti gatvę. Jei vaiką tėvai iki mokyklos atveža automobiliu, draudimo ekspertas rekomenduoja sustoti tokioje vietoje, kur vaikui nereikėtų kirsti gatvės.

Nenaršyti mobiliuoju

Kai kurias kelių eismo taisykles ekspertas vadina eismo saugumo abėcėle ir sako, kad jas žinoti bei vadovautis turėtų ir vaikai, ir jų tėvai.

Kliūtimi saugiai pereiti kelią gali tapti ir mobilūs telefonai – vaizdas, kai vaikas gatvę kerta žiūrėdamas ne į automobilius, o į telefono ekraną, šiurpina ir tampa vis dažnesnis. Nors nuo 2018 metų Lietuvoje galioja draudimas eiti per gatvę naršant mobiliuoju ir už tai gresia iki 40 eurų bauda, daugeliui jis – nė motais.

„Vaikai pavyzdį ima iš tėvų. Jei suaugę eidami gatve naršo telefone, kalba juo be laisvų rankų įrangos vairuodami, tai ir vaikai darys tą patį ir nematys tame nieko blogo. Eidami per kelią, nekalbėkite mobiliaisiais telefonais, nenaršykite internete. Jei einate per gatvę, tai visą dėmesį gatvei ir skirkite, o virtualus pasaulis tikrai gali palaukti“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.

Visi turėtume žinoti, kad kelią kirsti galima tik einant per pėsčiųjų perėją, įsitikinus, kad automobiliai sustojo ir eiti yra saugu. Jei perėjos netoliese nėra – per gatvę eiti reikėtų tokioje vietoje, kur kelias yra gerai matomas iš abiejų pusių.

Jei perėja yra už keliasdešimties metrų, verčiau paėjėti iki jos nei rizikuoti einant per gatvę bet kur. Išlipus iš autobuso ar troleibuso kelią reikėtų kirsti paėjėjus toliau už sustojusios transporto priemonės, o ne prieš ją, arba luktelėti, kol autobusas nuvažiuos.

 

Adomas Grinius

VL žurnalistas