Šie metai, išsiskyrę ypač ilgu karštų ir saulėtų orų vegetacijos periodu, buvo labai palankūs kukurūzams Lietuvoje auginti. 2018-aisiais šalyje buvo deklaruota beveik 42 tūkst. hektarų kukurūzų pasėlių (pernai – apie 38 tūkst.). Šie šilumamėgiai augalai ne tik subrandino didelį žaliosios masės ir grūdų derlių. Kukurūzų laukuose silosui tinkama branda atėjo gerokai anksčiau nei paprastai, o ir grūdai sunoko palyginti anksti ir buvo kur kas sausesni negu kitais sezonais. Palyginti su kitų rūšių augalais, šiemet kukurūzai buvo viena pelningiausių kultūrų.

Gyvulininkystės ūkius gelbėjo kukurūzai

AB „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas, apžvelgdamas šių metų kukurūzų auginimo mūsų šalyje patirtį, teigia, kad šių augalų derlius nudžiugino visus ūkius – ir auginusius juos silosui, ir pasėjusius juos dėl grūdų.

„Žolynų derlius dėl sausros ir drėgmės trūkumo dirvožemyje šiemet buvo gerokai mažesnis, todėl pašarus ruošiančius gyvulininkystės ūkius gelbėjo būtent kukurūzai. Ūkiai, auginę šią kultūrą grūdams, šiemet irgi patenkinti derliumi, ypač tuo, kad grūdai subrendo anksčiau negu įprasta ir buvo daug sausesni. Manau, šių metų klimato sąlygos labai tiko kukurūzams augti. Tuo metu pernykštis itin lietingas sezonas buvo labai nepalankus šiems augalams. Kukurūzai mėgsta drėgmę, tačiau pernai jiems labai trūko šilumos“, – sakė S.Augas.

Šiemet kukurūzų augintojams vienas malonių netikėtumų buvo neįprastai ankstyva augalų branda. Tiek silosui, tiek grūdams auginami kukurūzai subrendo gerokai anksčiau nei kitais sezonais.

„Daugelis augintojų nesitikėjo, kad jau rugsėjo pradžioje reikės pradėti pjauti silosui skirtus kukurūzus. Tuo metu kukurūzų žalioji masė jau turėjo apie 30–32 proc. sausųjų medžiagų. Dalis ūkių truputį pavėlavo juos nupjauti, todėl masė buvo per sausa ir buvo sunkumų ją slegiant tranšėjose. Kai kukurūzų sausųjų medžiagų kiekis yra didesnis negu 40 proc., juos suslėgti daug sunkiau. Jeigu silosuojama sausoka masė nebuvo pakankamai gerai suslėgta, tai gali turėti neigiamos įtakos pašaro kokybei. Tad šiemet kukurūzų masės pašarams dorojimas rugsėjo pirmoje pusėje, manau, buvo optimalus laikas. Ne tokiais šiltais metais paprastai didžioji dalis kukurūzų silosuojama rugsėjo pabaigoje“, – pasakojo prekybos vadovas.

Kaip pasirinkti veisles

Specialisto teigimu, renkantis kukurūzų veisles kitiems metais, reikia įvertinti kelerių metų patirtį ir auginimo sąlygas. Vadovautis tik vieno sezono rezultatais ir jais remiantis rinktis naujas veisles būtų neapdairu.

„Vertėtų pasikliauti per pastaruosius dvejus trejus metus išbandytomis ir patikrintomis veislėmis. Ir, žinoma, atsinaujinimui į asortimentą siūlyčiau įtraukti ir vieną kitą bandymuose gerų rezultatų davusią naują veislę“, – patarė S.Augas.

Didesniuose ūkiuose, kurie augina daug kukurūzų silosui, specialistai rekomenduoja sėti kelias skirtingo brandos laiko (ankstyvumo) veisles. Dalis plotų turėtų būti skiriama ankstyvosioms veislėms, kurių FAO – 190–200, kad būtų galima anksčiau pradėti pjauti žaliąją masę. Tai būtų veislės Agiraxx FAO 190, Leovoxx FAO 200, Sphinxx FAO 200. Kitą dalį plotų derėtų apsėti šiek tiek vėlyvesnių veislių kukurūzais, kurių FAO – 210–220. Jos pjaunamos šiek tiek vėliau, tačiau užaugina didesnį žaliosios masės derlių. Tokios yra vidutinio ankstyvumo hibridinės veislės Belmondo FAO 220, SY Talisman FAO 220, Delphine FAO 220, nauja – ES Scorpion FAO 210.

Renkantis kukurūzų veisles grūdams, taip pat labai svarbu atsižvelgti į brandos laiką. Šiuo atveju FAO skaičius turėtų būti nuo 160 iki 190. Grūdams auginti vienos populiariausių vidutinio ankstyvumo hibridinių veislių yra Lapriora FAO 190, Coryphee FAO 190, nauja – Duxxbury FAO 170.

Tiria naujas veisles

AB „Linas Agro“ įmonių grupei priklausanti ir sėklų gamyba užsiimanti UAB „Dotnuva Baltic“ šiemet vykdė naujų ir jau žinomų kukurūzų veislių tiksliuosius bandymus Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje (AVTS). Tiriamų kukurūzų veislių žaliosios masės derlius šiuose bandymuose šiemet buvo nuo 51 iki 66 tonų iš hektaro, o sausųjų medžiagų – nuo 16 iki 21,8 tonos iš hektaro. Pasak S.Augo, tai tikrai labai geri rezultatai. Tyrimo metu buvo įvertinti ir žaliosios masės kokybiniai rodikliai.

Grūdams auginami kukurūzai taip pat nudžiugino: grūdai ne tik anksčiau subrendo, bet ir buvo sausesni. Kauno AVTS tirtų veislių grūdų drėgnio vidurkis kuliant buvo tik apie 25 proc., t. y. kur kas mažesnis negu kitais metais (jis būna apie 32 proc. ir net didesnis). Pabrėžtina tai, kad šį sezoną ir bandymų laukuose tiek žaliosios masės, tiek grūdų derlius buvo nuimtas anksčiau negu įprastai (daugiau bandymų rezultatų žr. lentelėse).

Ūkininko praktinė patirtis

Ilgametę kukurūzų auginimo patirtį turintis Šakių rajono ūkininkas Darius Stonkus šį sezoną irgi vertina kaip išskirtinį. Dideliame Stonkų ūkyje auginama apie 400 hektarų kukurūzų grūdams. Šiųmečio derliaus rezultatais D.Stonkus patenkintas, nors sezono pradžia, anot augintojo, buvo labai sunki. Po sėjos prasidėjusi pavasarinė sausra labai stabdė kukurūzų augimą. Pasak ūkininko, iš pradžių net atrodė, kad augalai neišgyvens.

„Visa laimė, kad kukurūzus pasėjome anksti, todėl jie dar galėjo išnaudoti dirvoje buvusią drėgmę. Dėl sausros birželio mėnesį pasėliai atrodė blogai. Jie atsigavo ir sparčiai pradėjo augti tik vasarai įpusėjus. Tuomet lietus, nors kartais ir negausus, vis papildydavo dirvos drėgmės atsargas, o šiluma buvo labai palanki kukurūzams. Liepa ir rugpjūtis buvo labai palankūs jiems augti“, – sezono ypatybes apibūdino ūkininkas.

Karšti orai lėmė ir ankstyvesnę nei įprasta kukurūzų grūdų brandą.

„Ūkyje juos kulti paprastai pradėdavome spalio antroje pusėje, kartais pjūtis užsitęsdavo net iki gruodžio mėnesio. Per dieną kuldavome tik tiek, kiek džiovykla būdavo pajėgi išdžiovinti grūdų. O šiemet pradėjome grūdus kulti apie spalio 10-ąją ir iki mėnesio pabaigos visas derlius buvo sudorotas. Nė vienais metais nesame turėję tokių sausų kuliamų kukurūzų grūdų. Mažiausias drėgnis buvo 19,6 proc., o didžiausias – 25,4 proc. Grūdų drėgnio vidurkis sudarė vos 22 proc., o kitais metais jis siekdavo apie 32 proc. Džiovykla, aišku, dirbo, bet ne taip intensyviai kaip kitais metais“, – pasakojo D.Stonkus.

Stonkų ūkyje šį sezoną kukurūzų grūdų derlingumo vidurkis, skaičiuojant visus laukus, kuliant buvo 9,35 tonos iš hektaro, o išdžiovinus, išvalius, užskaitomas svoris vidutiniškai sudarė 7,8 tonos iš hektaro. Tokiu rezultatu, įvertinus šių metų auginimo sąlygas, ūkis patenkintas.

Du trečdalius gamybinių plotų D.Stonkus kasmet skiria jau žinomoms ir išbandytoms veislėms. Šiemet juose buvo auginamos dvi hibridinės veislės. Pasak augintojo, derlingumu išsiskyrė veislė Lapriora, šios veislės kukurūzus ūkis sėja jau daugelį metų ir niekada nenusivilia. Trečdalis likusių plotų buvo skirta naujesnėms veislėms. Ieškodami geriausių, Stonkai kasmet savo ūkyje atlieka gamybinius bandymus, kurie leidžia jiems palyginti tiek jau žinomas, tiek naujas veisles. Įvertinus jas gamybos sąlygomis, atsirenkamos perspektyviausios. Ūkio sėjomainoje kukurūzams kasmet skiriama penktadalis (20 proc.) ploto.