LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Visi žinome, kad pernai metais Lietuvą nusiaubė kelis mėnesius trukusios liūtys, o šiais metais užėjo neprognozuota sausra. Nenuostabu, kad dėl tokių nepalankių meteorologinių sąlygų nukentėjo šalies žemės ūkis, patirti nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų. Žemdirbiai tikėjosi, kaddabartinėvyriausybė, dar laikoma „valstiečių“, atsižvelgs į gamtos žemdirbiams padarytus nuostolius ir kitiems metams padidinsžemės ūkiui skiriamus asignavimus arba palaikys bent šiais metais skirtą Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų finansavimą.
Tačiau šių metų lapkričio 18 dieną Finansų ministro Šapokos pateiktas 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas žemdirbius skaudžiai nuvylė. Skvernelio vyriausybės parengtas projektas žemdirbiams, kaip tamsus vėlyvo rudens dangus,jame jau antri metai iš eilės žemės ūkio sričiai numatomas net 9 proc. mažesnis finansavimas.
Pagal pateiktą valstybės biudžeto projektą 2019 metamsvisai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 984,9 mln. Eur arba 97,4 mln. Eur, t. y. -9 proc., mažiaunegu 2018 m.
ES lėšos sudaro756,9 mln. Eur ir yra 69,9 mln. Eur, t. y. -8,5 proc., mažesnės palyginti su 2018 m.
Bendrojo finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos sudaro 200,5 mln. Eur ir yra 28,7 mln. Eur, t. y. -12,5 proc., mažesnės negu 2018 m.
Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms2019 m. numatyta skirti 957 021 mln. Eur.Palyginti su 2018 m. Žemės ūkio ministerijos asignavimai mažėja 96,8 mln. Eur, iš jų:
- ES lėšos mažėja 69,9 Eur (-8,5 proc.);
- valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos mažėja 28,1 mln. Eur (-13,6 proc.);
Neramina tai, kad šalyje nemažėjant afrikinio kiaulių maro pasireiškimams, 0,6 mln. eurų arba -2,1 proc. mažinami asignavimai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.Sumažinus finansavimą, ši tarnyba nebeturės galimybės efektyviai kovoti su afrikinio kiaulių maro padariniais, negalės pilnai vykdyti stebėseną dėl maisto produktų užterštumo pesticidais, visa tai kels grėsmę šalies žemės ūkio produktų eksportui.
Jau tapo tradicija, kad melioracijos įrenginių rekonstrukcijai bei naujų statybai ir sekantiems metams nenumatoma skirti nei euro.
Toks biudžetas, jeigu jis bus priimtas Seime be pakeitimų, žemdirbių netenkina, verta prisiimti, kad ir praėjusiais metais priimant 2018 metų valstybės biudžetą žemės ūkio sričiai taip pat 9 proc. buvo sumažintas finansavimas, reiškia, kad per du metus žemės ūkis neteko beveik 200 mln. eurų arba asignavimai žemės ūkiui sumažėjo apie 18 proc.
Suprasdamas sunkią žemdirbių, ypač smulkiųjų, situaciją po dviejų nepalankių žemės ūkiui metų, pateikiau pasiūlymą 2019 m. biudžeto projektui, kuriame siūlau nemažinti žemės ūkio srities finansavimo lyginant su 2018 metais, papildomai numatyti 28,1 mln. Eurvalstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšų, 25 mln. Eur skirti Melioracijos programos įgyvendinimui ir 0,6 mln. Eur papildomai skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, iš viso siūlau žemės ūkio sričiai papildomai skirti 53,7 mln. Eur.
Manau, kad tvirtą žodį dėl žemdirbius diskriminuojančio biudžeto projekto turėtų tarti Seimo Kaimo reikalų komitetas ir nepritarti Vyriausybės pateiktam 2019 m biudžeto projektui, jeigu nebus padidintas žemės ūkio srities finansavimas.
Kazys Starkevičius
Seimo TS-LKD frakcijos narys,
Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
