LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Viešumoje pasirodžius Radviliškio r. ūkininko dr. I. Hofmano komentarams, kuriuos jis pateikė korespondentei apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus (ŽŪR), privalome paaiškinti kai kuriuos netikslumus ir pateikti faktus, nes korespondentė nesudarė galimybės ir net nepaprašė ŽŪR pateikti faktus ar nuomonę. Deja realybė tokia, kad ne visi žurnalistai ir leidėjai vadovaujasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, kuris įpareigoja pateikti ne vienašališką nuomonę.
Kadangi ŽŪR atstovauja visiems žemdirbiams ir kaimo gyventojams, jaučiame pareigą paaiškinti situaciją ir pateikti kai kuriuos faktus ne tik Radviliškio r. ūkininkui dr. I. Hofmanui, bet ir visai žemdirbiškajai visuomenei.
Dr. Ignas Hofmanas
– Taip, ūkininkams trūksta ir susitelkimo, ir vienybės, o ypač – supratimo, kad itin svarbu atstovauti savo teisėtiems interesams ir juos ginti. Gaila, dar yra nemažai ūkininkų, kurie to nesupranta. Kai kurie mano, jog jų interesus apgins kažkokie mistiški „geri dėdės“, neva jie pasirūpins, kad ūkininkams be jokių trikdžių ir sunkumų seksis plėtoti veiklą, kiti galvoja, kad visos problemos be jokių pastangų savaime bus išspręstos. Tvirtai pareiškiu: niekas kitas neapgins mūsų interesų, tai padaryti turime patys. Reikėtų įsidėmėti: biurokratai, politikai viską daro ir darys taip, kaip jiems palankiau ir naudingiau. Mes patys galime apginti savo interesus arba tai padaryti gali mūsų išrinkti atstovai. Apmaudu, kad dalis ūkininkų iki šiol to nesupranta.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pažymi, kad būtų galima pritarti dr. Ignui Hofmanui, tačiau aiškumo dėlei reikėtų papildyti, kad ūkininkauja ne tik ūkininkai, tačiau ir įmonės, žemės ūkio bendrovės, o tai nėra smulkmena – skiriasi požiūriai, reikalavimai, konkurencinės sąlygos, todėl būtinas dialogas tarp organizacijų. Dažnai interesus reikia suderinti ne tik tarp ūkininkų, tačiau ir tarp visuomenės ir ūkininkų. Visuomenė mato, kad ūkininkai labai dažnai skundžiasi prastomis sąlygomis, tačiau taip pat mato, kad tie, kurie atstovauja ūkininkams yra pasiturintys ir įtakingi asmenys, dalyvauja rajonų tarybose, partijų veikloje, Rotary klubuose, medžiotojų būreliuose ir pan., dažnai keliauja ir puikuojasi savo pasiekimais. Tai nesukelia visuomenės gailesčio ir supratimo apie ūkininkavimo sunkumus, o duoda priešingą efektą – visuomenė nesupranta, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai turi dar labiau papildyti kišenes tų, kurie tikrai nevargsta ir gyvena ne vien savo šeimos darbu, tačiau turi ir samdomų darbuotojų ir naudojasi valstybės investicijų programomis, kurias gan aktyviai pramušinėja. Smulkūs ūkininkai ir sektoriniai ūkininkai jau seniai pamatė, kad BŽŪP paramos lėšos koncentruojasi ne pas nepasiturinčius, o priešingai – pas vis labiau turtėjančius asmenis, kurie nesikuklindami reikalauja sau vis daugiau paramos ir dėmesio. Mes neturėtume kurti kastų. Ūkininkai taip pat yra visuomenės dalis, todėl užsidaryti tik savame burbule yra neteisingas ir nepilietiškas kelias.
Dr. Ignas Hofmanas
Kita aktuali problema – ūkininkų pasidalijimas į stovyklas, vadinkime tai susiskaldymu. Žemdirbių bendruomenėje susiklosčiusi patiems žemdirbiams labai nepalanki situacija: dalis žemdirbius vienijančių organizacijų atsisakė būti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariais ir susivienijo į Lietuvos žemės ūkio tarybą.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas
Nuomonių ir požiūrių įvairovė – demokratijos išraiška. Taip išėjo, kad dalis ūkininkų net nežinojo ir su jais nebuvo derintas Lietuvos ūkininkų sąjungos išstojimas iš Žemės ūkio rūmų. Žemės ūkio rūmai siūlė Lietuvos ūkininkų sąjungai persvarstyti klausimą, neskubėti, buvo duota galimybių ir laiko dialogui, tačiau 2017-11-13 Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas pareiškė, jog traukiasi iš LR žemės ūkio rūmų valdymo organų savo asmeniniu sprendimu, o 2018-11-05 ŽŪR tarybai buvo pateiktas LŪS raštas išstoti iš ŽŪR. Tada naujai įkurtos Žemės ūkio tarybos atstovai pareiškė, kad jie viską darys geriau ir neprašys valstybės paramos. Tuo iš esmės jie skirsis nuo Žemės ūkio rūmų.
LŪS pirmininko J.Talmanto pareiškimas (2017-11-13)
LŪS raštas dėl išstojimo iš ŽŪR (2018-11-05)
2017-08-26 LŪS pirmininkas Jonas Talmantas „Ūkininko patarėjui” sakė: „Todėl kuriame Tarybą, kuri deramai, tinkamai mums atstovautų. Dar noriu atkreipti visų dėmesį, kuo ši Taryba skirsis nuo visų kitų asociacijų. Čia visi sprendimai bus priimami bendru sutarimu. Nebus balsavimų. Kol nebus bendro sutarimo, derėsimės savaitę, dvi ar tris. Laikysime, kad klausimas jau išspręstas, kai bus bendras sutarimas, taip, kaip Vatikane.“
2017-10-11 Seimo Kaimo reikalų komitete LŪS pirmininkas J.Talmantas kalbėjo „nepretenduojame į pinigus. Tarybą išlaikys tos asociacijos vadovas, kuris yra paskirtas…“ J. Talmanto kalba: https://youtu.be/rCehyxac9iA
Žvelgiant iš vykusių įvykių istorijos, peršasi mintis, kad ypatingas J.Talmanto nepasitenkinimas Žemės ūkio rūmais įvyko tada, kai jam taip ir nepavyko laimėti šios garbingos organizacijos pirmininko posto, pretenduojant 2 kartus – 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 27d.
Dr. I.Hofmanas
Manau, tai įvyko ne todėl, kad kardinaliai skyrėsi žemdirbiams atstovaujančių organizacijų interesai ir jų nebūtų galima suderinti. Tikrosios priežastys gilesnės. Viena jų – renkant ŽŪR vadovybę akivaizdžiai trūksta demokratiškumo.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas
Dėl šio teiginio reikėtų pasigilinti. Ką Ignas laiko demokratiškumu ? ŽŪR laikosi įstatymų, narių priimto statuto, klausimai derinami su nariais, o sprendimai priimami balsų dauguma. Į ŽŪR narius organizacijos priimamos ŽŪR tarybos sprendimu, (kuriai iki 2017-11-13 priklausė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas). Rinkimai yra skaidrūs, procedūros aiškios, jos išlaikomos, nariai balsuoja taip, kaip nutarė jų organizacijos, yra išlaikomas balsuojančiųjų anonimiškumas. Kas čia nedemokratiška? Aš galėčiau sudvejoti tik dėl LŪS organizacijos demokratiškumo laikymosi, nes ne kartą teko išgirsti, kad LŪS nederino su savo nariais (rajonų ūkininkais) klausimo dėl pasitraukimo iš ŽŪR. Tenka labai apgailestauti ir dėl to, kad ūkininkų tikriausiai nebuvo atsiklausta ir dėl naujo darinio – Žemės ūkio tarybos įkūrimo, nes bendraujant su ūkininkais, susidaro toks įspūdis, kad apie šią organizaciją ir priklausymą jai, ūkininkai nėra girdėję. Štai čia, manau, tikrai stokojama demokratijos.
Dr. Ignas Hofmanas
Juk ŽŪR išlaikyti skiriamos šalies biudžeto lėšos. Tai – mokesčių mokėtojų pinigai.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas
Lygiai taip pat biudžeto lėšos yra skiriamos ir Viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, tačiau ši, kažkokiu mistiniu būdu yra valdoma dalininkų – LŽŪBA, LŪS ir ŽŪM. Deja, ir konsultacijų bei Viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcijos „Mano ūkis” turinys neapima visų sektorių. ŽŪR nėra išlaikoma iš biudžeto, o įgyvendina Savivaldos stiprinimo programą, už kurią atsiskaito ŽŪM. Savivaldos stiprinimo programoje ŽŪR yra aiškiai numatyti kriterijai, rodikliai ir poveikio rodikliai, kuriuos įgyvendinat organizuojami švietėjiški renginiai žemdirbiams ir kaimo gyventojams aktualiomis temomis/problemų rajonuose sprendimui ir kt., teikiami siūlymai teisės aktams, rengiamos rezoliucijos valdžios institucijoms, rengiami ir publikuojami straipsniai, teikiama metodinė pagalba žemdirbiams ir kooperatyvų nariams bei vadovams, derinamos ir tvirtinamos tęstinio mokymo baigiamųjų kompetencijų vertinimo komisijos, rengiamos užduotys, atliekamos žemės ūkio kooperatyvų, tęstinio mokymo dalyvių, Žaliojo diplomo savininkų apklausos ir teikiami siūlymai dėl kokybės gerinimo. ŽŪR atlieka daug darbų su palyginti menkais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais.
Dr. I. Hofmanas
Jei ŽŪR deklaruoja, kad atstovauja visam agrariniam sektoriui ir kaimui, tai ŽŪR vadovybė ir turėtų būti renkama visų Lietuvos žemdirbių, o ne dalies asociacijų, kurios pagal asociacijų įstatymą teturi po vieną balsą, kaip yra dabar. Dabartinė rinkimų sistema yra akivaizdžiai ydinga, nes ŽŪR nariai – skirtingų interesų asociacijos – yra nevienodo dydžio, gali turėti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių narių, atstovaujamų asmenų skaičius skirtingas, o dabartinė rinkimų sistema to neatspindi. Jeigu norime gyventi demokratiškai, turime turėti ir demokratinį atstovavimą ūkininkų savivaldos organizacijoje.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas
Dauguma ūkininkų yra labai nutolę nuo politinių procesų, jie daugiausia gilinasi į savo ūkio reikalus, neturi laiko gilintis į teisės aktus ir neperpranta daugelio tarptautinių dokumentų ir susitarimų reikšmės, o dažnu atveju, jų net ir nežino. Dėl to kartais ūkininkai situaciją vertina labai siaurai. ŽŪR nariai yra ne pavieniai ūkininkai, o ūkininkų, profesinių, kultūrinių, bendruomeninių organizacijų asociacijos (juridiniai vienetai), todėl asociacijos ir renka ŽŪR vadovus. ŽŪR yra skėtinė organizacija. LŪS vadovo rinkimuose taip pat balsuoja ne visi LŪS nariai, o skyrių vadovai. Tai tada Ignas lai paaiškina, kur, sekant jo logika, čia tos demokratijos yra daugiau nei Žemės ūkio rūmuose? Kodėl Ignas bando mokyti ŽŪR, kurių nariu nei jis, nei LŪS jau nėra? Juk ūkininkai taip pat nėra vienodi pagal ha skaičių, pelningumą ir primilžius. Kodėl tokia sistema, kurią siūlo Žemės ūkio rūmams Ignas, nesiūlo vadovautis savo organizacijai – LŪS ? Pavyzdžiui balsus skirstyti pagal turimų ha ar karvių skaičių? Galbūt todėl, kad tokia sistema turi daugiau minusų, nei pliusų ? Jei tokie siūlymai ūkininkams yra suprantami, tai Ignai, ir pradėkite nuo savęs – LŪS priimkite ir patys išbandykite savo mums peršamą naują balsavimo sistemą – priimkite, kad LŪS vadovą rinktų visi LŪS nariai, o ne skyrių vadovai, o daugiausia įtakos balsavime turėtų tie ūkininkai, kurie pagamina daugiau produkcijos. Žemės ūkio rūmų nariai sutaria, kad sprendimai turi būti priimami ne galios viršenybės principu, o nuomonių laisvumu ir idėjų viršenybės principu. Jei net ir ,,nedidelis“ narys turi gerą idėją, tai balsavimo procedūros metu daugumos pritarimu ji gali būti priimta ir įgyvendinama. Ir priešingai – jei ,,didelis“ narys turi nepriimtiną idėją, tai daugumos sprendimu, ta idėja bus nepriimta. Taip užtikrinami demokratiniai principai. ŽŪR vadovaujamasi sąžiningumo ir idėjų, kurios naudingos ne siauram ratui asmenų, o visam kaimui ir žemės ūkio sektoriui, principais. Tiems, kam šie principai netiko, pasinaudojo teise savanoriškai išstoti iš ŽŪR.
Ir dar priminsime, kad ir ES ūkininkų ir kooperatyvų skėtinių organizacijų COPA-COGECA rinkimuose ir visose darbo grupėse taip pat balsuoja ne ūkininkai, o jų išrinkti ir deleguoti atstovai, tame tarpe ir LŪS.
Dr. I. Hofmanas
Kita problema: žemdirbių savivaldai sukurtas atskiras įstatymas, kuris garantuoja išlaikymą iš šalies biudžeto. To neturėtų būti. Tikroji savivalda turi būti priklausoma nuo savo narių, kurie ją ir išlaiko. Tik tada tokia organizacija būtų savarankiška, stipri, nebijotų pareikšti savo nuomonės, kritikuoti ydingų valdžios sprendimų, o esant reikalui – pasinaudoti savo konstitucine teise protestuoti. Pažvelkime objektyviai. Ar galima kritikuoti valdžią, iš jos reikalauti, kai ji tai organizacijai išlaikyti skiria pinigus? Akivaizdu, esant tokiai situacijai, persekioja prisitaikėliškumo šešėlis. Ūkininkai nusivilia, tampa abejingi ir nenori priklausyti jokioms organizacijoms. O valdantieji dažnai suskumba tokia situacija pasinaudoti – kai nepriklausomos organizacijos (Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija) priešinasi, pritarimą nesunkiai randa ŽŪR. Žemdirbių susiskaldymas yra parankus valdžiai. Valdantiesiems be galo paprasta įgyvendinti savo užmačias, nes žino, kad tylės tie žemdirbių savivaldos atstovai, kurie gauna finansavimą. Žinome tokį posakį „negi kąsi į ranką, kuri tave maitina“.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas
Taip jau susiklostė istoriškai, kad ŽŪR yra viena seniausių žemdirbių savivaldos organizacijų Europoje, turinti savo įstatymą. Skaičiuojame 95-uosius įkūrimo ir 30-uosius organizacijos atkūrimo metus. Branginame ne tik savo garbingą istoriją, bet ir darnų bendradarbiavimą su kitose šalyse veikiančiais Žemės ūkio rūmais.
Skaitant LŪS atstovo dr. I.Hofmano nuomonę, peršasi klausimas, kodėl LŪS 2020-12-10 d. priėmė rezoliuciją, kurioje yra toks reikalavimas ,,REIKALAUJAME, kad visoms Lietuvoje veikiančioms žemdirbių savivaldos organizacijoms būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti valstybės rėmimą arba tokio finansavimo neskirti nei vienai.“
Vadinasi, LŪS taip pat labai norėtų gauti lėšų iš valstybės ir norėtų įgyti ,,prisitaikėliškumo šešėlį“, kaip kad teigia dr. Ignas Hofmanas? Kodėl LŪS, prikišdami Žemės ūkio rūmams tokį posakį „negi kąsi į ranką, kuri tave maitina“, patys reikalauja ŽŪM duoti ,,maisto“ ir ketina nekąsti? O gal tai tiesiog negalėjimas susitaikyti su tuo, kad patys savu noru išstojo iš organizacijos, kuri turi galimybių dalyvauti finansuojamoje programoje, o Žemės ūkio taryba, prisiekinėjusi, kad ko, jau ko, tačiau finansavimo neprašys ir išsilaikys patys, ima pamiršti savo pažadus išsilaikyti save?
Galbūt daug kas nustebs, tačiau ne vienus metus ŽŪR Tarptautinio skyriaus vyriausiojo eksperto pareigose už gana solidžią algą buvo įdarbintas Jonas Talmantas, nors jo eksperto užsienio kalbų žinių lygio niekas taip ir nepatikrino. O alga tikrai buvo solidi ir bene du kartus viršijanti dabartinį mano atlygį už darbą ŽŪR. Tuo metu nei pats Jonas, nei kiti ūkininkai nesipiktino šiuo faktu ir LŪS suvažiavimuose nešaukė, kad štai jam mokamas atlyginimas už tarptautinio (!!!!) eksperto darbą jį kaip nors žemina, ar galbūt dėl to jis nebekanda valdžiai į ranką. Susidaro įspūdis, kad į Žemės ūkio rūmų ranką jis ėmė kąsti būtent nebegaudamas eksperto algos.
Dar priminsime, kad ir LŪS administratorė Eglė Mačytė taip pat „darbavosi“ ŽŪR Tarptautinio skyriaus ekspertės pareigose (2006-2009 m.). Taip pat derėtų priminti, kad garbingoms ŽŪR vicepirmininkės pareigoms suvažiavime buvo išrinkta ir tuometinė LŪS pirmininkė Genė Staliūnienė (2003-2005 m.). Deja, nei jos solidi alga ir skirtas automobilis, nei įtaka ūkininkų tarpe, kaip matome, nepadarė deramo proveržio. Įdomu, kodėl tada tylėjo LŪS vadovai? Tikriausiai todėl, kad „šildė“ gaunamas atlyginimas iš ŽŪR, o štai pabandžius gyventi ,,ant savo duonos“ paaiškėjo, kad garsūs pasisakymai apie Žemės ūkio tarybos esminius skirtumus nuo Žemės ūkio rūmų nėra jau tokie esminiai, o deklaracijos apie išgyvenimą savo lėšomis buvo nepavykęs taktinis manevras?
ŽŪR nepataikauja valdžios institucijoms, bet dalyvauja diskusijose, teikia argumentuotą ir pagrįstą nuomonę, kuri yra suderinta su ŽŪR organizacijomis. Sutinku, kad mūsų vertybės išsiskyrė, kadangi LŪS vadovai radikalizavosi, mato tik save ir demonstruoja ultimatyvią poziciją – arba mes traktoriais užkimšime gatves, arba… Šiandien tai nėra tinkama forma. Reikalingas susiklausymas ir diskusijos, dialogas ir viso žemės ūkio sektoriaus bei kaimo vizijos matymas. ŽŪR organizavo ne vieną protesto akciją ir Lietuvoje ir Briuselyje, bet niekada nedemonstravo ir nedemonstruoja agresijos.
