Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) XVII suvažiavimas vainikavo beveik metus užtrukusį ŽŪR pirmininko rinkimų maratoną. 2016-ųjų pabaigoje į Seimą išrinkus ŽŪR pirmininką bei vicepirmininką, 2017 metais svarbiausia šalies žemdirbių organizacija net du kartus surengė rinkimų suvažiavimus, tačiau abu sykius tie patys du kandidatai surinko po lygiai balsų. Šįmet jėgas išbandė keturi nauji pretendentai. Rinkimų kulminaciją pasiekė tik du, tačiau šį kartą vieno kandidato persvara buvo akivaizdi.

Sąmokslo teorija žlugo

Į XVII suvažiavimą susirinko visi ŽŪR nariai, t. y. 47 organizacijų atstovai. Pirmoje eilėje buvo pasodinti keturi pretendentai į ŽŪR pirmininko postą: Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) kandidatas Robertas Amšiejus, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas, Lietuvos respublikinės lenktyninių žirgų lygos (LRLŽL) kandidatas Vytenis Neverdauskas ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) bei Baltijos labdaros fondo kandidatas Arūnas Svitojus. Buvo akivaizdu, kad po vasario 21 d. vykusių audringų debatų apmąstymams skirtas penkias dienas kandidatai praleido naudingai. Būkime atviri – smarkiai skyrėsi pretendentų norai, išmanymas, autoritetas ir galimybės. Prieš rinkimus jie susitiko su ŽŪR priklausančiomis asociacijomis, ir kai kurie tik paskutinę savaitę suprato, kad jūra ne iki kelių, kad šių laikų žemdirbiams ausų neužkalbėsi – jie ne tik moka išklausyti, bet ir geba atskirti pelus nuo grūdų.

Nors suvažiavimas prasidėjo palyginti ramiai, vos sugiedojus „Tautišką giesmę“ Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis bandė užčiuopti sąmokslą – pareikalavo, kad prieš balsuojant būtų perskaičiuoti balsavimo biuleteniai. Į reikalavimą atsižvelgta. Perskaičiavus nustatyta, kad balsavimo biuletenių yra tiek, kiek ir buvo išduota, t. y. 47. Tiek šiuo metu yra ŽŪR narių, tiek balsuotojų ir turėjo teisę rinkti pagrindinės žemdirbių organizacijos vadovą. Beje, paradoksalu, kad ta pati Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija nepasiūlė savo kandidato į ŽŪR tarybą.

„Tikiuosi, kad šiandien ataskaitą suvažiavime pateikiu paskutinį kartą“, – sakė laikinasis ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis, vildamasis, jog trečias kartas nemeluos ir ŽŪR nariai pagaliau išrinks organizacijos pirmininką.

Suvažiavimo delegatai atidžiai išklausė ŽŪR vyr. finansininkės Rasos Buzienės pateiktą finansinę organizacijos ataskaitą ir audito kompanijos „Audifina“ atlikto šios ataskaitos audito išvadas.

„Atlikę ŽŪR finansinės ataskaitos auditą reikšmingų neatitikimų nepastebėjome, ataskaita pateikia teisingą padėtį iki 2017 12 31 d.“, – padarė išvadą audito kompanijos „Audifina“ atstovas.

Svarbu, kas jungia

Kandidatai į ŽŪR pirmininkus turėjo galimybę per ribotą laiką pateikti savo veiklos strategijos santrumpas ir atsakyti į suvažiavimo delegatų klausimus. LŠŪS kandidatas A.Svitojus pristatė savo veiklos strategiją, kurią trumpai būtų galima pavadinti tolerancijos metodu.

„Liksiu ištikimas išbandytam metodui – bendraujant ieškoti to, kas mus jungia, o ne kas skiria. Esu tolerantiškas žmogus, daugelį jūsų pažįstu, gerbiu jūsų nuomonę ir pažadu ją atsakingai įvertinti“, – sakė A.Svitojus.

Pasak ūkį turinčio kandidato, teks sugrįžti prie ŽŪR finansavimo klausimo, tačiau jį išspręsti bus įmanoma tik tariantis su Žemės ūkio ministerija bei Seimu, o viena iš galimybių – pasinaudoti Lenkijos ir Danijos patirtimi, kai, pavyzdžiui, dalis surinkto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skiriama ŽŪR finansuoti.

Susitelkė į kritiką

LRLŽL kandidatas V.Neverdauskas ŽŪR viziją piešė daug dėmesio skirdamas praeičiai: pradėjo nuo organizacijos atkūrimo niuansų, o paskui ėmėsi kritikos. Šis pretendentas teigė jau 2009-aisiais savo rankose vartęs Europos regioninės politikos instituto atlikto tyrimo išvadas, esą ŽŪR neatlieka ir negali atlikti savo funkcijų vien todėl, kad neturi savarankiško finansavimo.

„Mano iniciatyva surengtoje konferencijoje radome ŽŪR veiklos sprendimo variantų“, – aptakiai kalbėjo kandidatas, šį kartą apeidamas pasiūlymą Seimui nutraukti ŽŪR finansavimą.

Kadangi V.Neverdauskas nedaug kalbėjo, kokius konkrečius darbus atliktų tapęs ŽŪR pirmininku, tai ir suvažiavimo delegatai jo klausinėjo ne tiek apie ŽŪR veiklos sprendimo variantus, kiek apie žiniasklaidoje aprašytas kandidato asmeninio gyvenimo peripetijas.

Nusivylęs balsavimo rezultatais V.Neverdauskas sakė, kad suvažiavimo išvakarėse buvo gavęs patikinimą, jog jo kandidatūrai pritars net 31 balso teisę turintis ŽŪR narys, tačiau viešai neatskleidė, kam galėtų pasakyti: „Ir tu, Brutai, prieš mane?“

Pasitraukė iš rinkimų

LRLŽL kandidato rinkėjų gretos turėjo padidėti dėl susiklosčiusių aplinkybių – atsisakęs kandidatuoti į ŽŪR pirmininkus LGAA direktorius I.Jankauskas paragino suvažiavimo delegatus balsuoti už V.Neverdauską.

Tokį pat kvietimą išsakė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, papriekaištavęs A.Svitojui, kad šis nerado galimybių susitikti su jo vadovaujama organizacija. A.Svitojus pasiteisino norėjęs su ūkininkais susitikti, bet laiko esą neturėjęs pats J.Talmantas – tuo metu slidinėjęs kalnuose.

LMGAGA atstovas R.Amšiejus sakė, kad apsvarstęs susidariusią padėtį, įvertinęs daugybę niuansų nusprendė nebedalyvauti ŽŪR pirmininko rinkimuose, tačiau nepasiūlė balsuoti už konkretų kandidatą.

„Pasirinkite kandidatą, kuris sugebės ginti žemdirbių interesus ir bus nešališkas“, – sakė jis.

Rezultatai

Šį kartą ŽŪR nariai nutarė pirmininką rinkti balsuodami atvirai. A.Svitojus surinko 32, o V.Neverdauskas – 12 balsų. Trys ŽŪR nariai susilaikė.

Naujasis ŽŪR pirmininkas A.Svitojus pasirinko du vicepirmininkus: Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininką Vytautą Buivydą ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorių Algį Baravyką.

Be to, XVII ŽŪR suvažiavimo delegatai išrinko Procedūrų ir etikos komisiją bei Revizijos komisiją ir iš 41 pasiūlyto kandidato į ŽŪR tarybą išrinko 22 narius. Pagal ŽŪR statutą tarybos nariu yra ir ŽŪR pirmininkas, todėl iš viso joje bus 23 nariai. Dėl įvairių priežasčių Lietuvos avių augintojų asociacija, Kauno bitininkų draugija, Lietuvos kredito unijos, Lietuvos ristūnų sporto asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija savo kandidatų į ŽŪR tarybą nepateikė.

-Iš karto po suvažiavimo naujasis ŽŪR pirmininkas A.Svitojus atsakė į „Valstiečių laikraščio“ klausimus.Kai kurie ūkininkai jus dar prisimena iš tų laikų, kai dirbote Žemės ūkio ir miškų ministerijoje, buvote departamento direktorius, o vėliau – ir valstybės sekretorius. Vienas iš jūsų buvusių konkurentų siekiant ŽŪR pirmininko posto šią jūsų patirtį paminėjo blogąja prasme, esą buvote vienas iš tų, su kuriais besikuriantiems ŽŪR reikėdavo kovoti. Kaip buvo iš tikrųjų?

Nesunku patikrinti, informacija lengvai pasiekiama. Priminsiu, kad ministerijoje dirbau kaip tik 1997-aisiais, kai buvo priimtas ŽŪR įstatymas, o 1998 metais šiai organizacijai skirtas finansavimas. Kritikai gali pasitikrinti ir sužinos, kad prie ŽŪR finansavimo pridėjau savo ranką ir aš. Tokia tada buvo mano vizija – valstybė turi paremti atsikuriantį nevyriausybinį sektorių. Kitas reikalas, kad jau praėjo 20 metų, o vis dar nesukurtas svarbiausios žemdirbių organizacijos savarankiško finansinio išsilaikymo mechanizmas. Dabar tai padaryti bus daug sunkiau.

-Taigi kokiais principais remdamasis vadovausite ŽŪR?

Kadangi ŽŪR yra daug narių jungianti organizacija, sieksiu, kad visi suprastume kompromisų būtinybę, raginsiu būti tolerantiškus savo kolegoms. Ir debatų metu, ir suvažiavime sakiau ir dabar pakartosiu, kad iš darbo tarptautinėse organizacijose patirties žinau, jog išsikelti tikslai pasiekiami tik dirbant vieningai, o vienybės negali būti, jeigu kurie nors nariai siekia išskirtinių sąlygų. Kita vertus, ieškoti susitarimo mane įpareigoja ŽŪR statutas, kuriame juodu ant balto parašyta, kad ŽŪR pirmininkas turi teisingai ir sąžiningai atstovauti visiems ŽŪR nariams.

-Esate biotechnologijos mokslų daktaras, tačiau tuo pat metu ir ūkininkas. Ar mokslininko patirtis praverčia ūkininkaujant?

Labai. Ne tik tiesiogiai, gal net labiau praverčia netiesiogiai, nes moku analizuoti, o tai šiais laikais, kai turime daug skirtingos informacijos, yra labai svarbu. Be kitų darbų, pastaruosius 12 metų dar ir ūkininkauju – šiuo metu auginu avis.

-Žemės įsigijote ar ją paveldėjote?

Tai senelių palikimas. Suskaičiavau, kad net septynių mano giminės kartų atstovai ūkininkavo. Taigi tęsiu šią tradiciją ir džiaugiuosi, kad man talkina apie emigraciją negalvojantys keturi mano sūnūs.

-Savo pavyzdžiu norite įrodyti, kad Lietuvoje gali išsilaikyti ir nedideli ūkiai?

Nesakau, kad sąlygos idealios, todėl žemdirbių organizacijos ir turi dalyvauti ŽŪR veikloje. Esu įsitikinęs, kad šeimos ūkis yra svarbiausia valstybės žemės ūkio ir kaimo išlikimo grandis. Šeimos ūkius praradusios valstybės regionuose turi problemų, kurių neįmanoma išspręsti. Tai sakau remdamasis ES šalių patirtimi. Būtų blogai, jeigu tokia valstybe taptų Lietuva. Be abejo, valstybei svarbūs pramoniniai, savo produktus eksportuojantys ūkiai, tačiau be šeimos ūkių sunku įsivaizduoti gyvybingą valstybę. Ne tik keli šimtai ūkių savininkų, bet ir tūkstančiai smulkesnių ūkininkų turi teisę gyventi kaime, išlaikyti savo šeimas, auginti vaikus, juos aprengti, suteikti jiems išsilavinimą. Ir aš turiu viziją, kad Lietuvoje gyvuotų kuo daugiau šeimos ūkių.

-Kokio dydžio ūkius galime vadinti šeimos ūkiais?

Svarbu, kokia veikla užsiims. Kalbame apie ūkius, kuriuose nuolat dirbtų tik šeimos nariai. Kai pasitelkdami naujausias technologijas ūkyje dirba šeimos nariai, toks ūkis yra konkurencingiausias ir efektyviausias. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų skaičiavimais, efektyviai galima ūkininkauti turint nuo 40 iki 400 ha dydžio šeimos ūkį. Turintiesiems didesnį ūkį tenka samdyti darbuotojų, o tyrimai rodo, kad samdomi žmonės dirba ne taip efektyviai, kaip ūkio savininkai.

-Iki šiol kai kurie politikai sėkmingai naudodavosi supriešindami stambiuosius ūkininkus su vidutiniais ir smulkiaisiais. Ne paslaptis, kad ir patys ūkininkai dažnai patiki tokių politikų pasakomis ir įžvelgia priešų ten, kur jų nėra. Kai du pešasi, trečias visada laimi. Ar numatėte būdą, kaip apsisaugoti nuo tokių kiršintojų?

Manau kaip tik dėl šios priežasties pastaraisiais metais su problemomis susidūrė ŽŪR. Žemdirbius provokuojantys politikai labai gerai suvokia, kad jeigu ŽŪR bus stiprūs, tai jie, politikai, praras galią, bus nebereikalingi. Taigi jie norėtų, kad stipriausios žemdirbių organizacijos neliktų arba kad ji būtų kuo silpnesnė, kad žemdirbiai nebūtų vieningi. Štai tada tiek politikams, tiek valdininkams atsivertų puikios galimybės naudotis savo padėtimi. Esu įsitikinęs, kad tik dėl šios priežasties buvo bandymų įkurti kitas organizacijas. Kilo daug triukšmo, o kokie rezultatai? Juk akivaizdu, kad žemdirbiai tik pralaimėjo. Aš siūlau vienytis, o ne skaidytis.