Agronomas Jonas Valaitis įgyvendina seną svajonę – Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.) kuria Bulvės muziejų, kuriame veiks kelios ekspozicijos, iškils ąžuolinis paminklas bulvei, bus rengiamos švietėjiškos pamokėlės. Lankytojai bus kviečiami apžiūrėti bulvių laukelį, dalyvauti iš šių daržovių paruoštų valgių degustacijoje.

Įprasmins bulvę

J.Valaitis yra vienas iš UAB „Šaka“ įkūrėjų bei bendraturčių. Bulvininkystės bendrovėje agronomu jis išdirbo 27 metus. Rūpinosi bulvėmis, jų veislėmis. Jau metai, kai Jonas atitolo nuo intensyvios ūkinės veiklos. „Pasitraukiau vien dėl to, kad turėčiau laiko įgyvendinti Bulvės muziejaus kūrimo idėją. Tam reikia energijos, investicijų ir laiko“, – pasakojo agronomas, kuris dėl muziejaus įkūrimo galiausiai ryžosi atsisveikinti su agronomo pareigomis įmonėje ir atsiduoti kitai misijai.

Jonas vis sukdavo galvą, kaip įprasminti lietuviui svarbią daržovę, vadinamąją antrąją jo duoną. Pirmoji mintis buvo pastatyti paminklą bulvei. Besvarstant išsikristalizavo idėja įkurti Bulvės muziejų.

Pasirinko siurblinę

Iš pradžių muziejų kurti J.Valaitis ketino UAB „Šaka“ gamybos bazėje, tačiau ši vieta nuošali, ar kas norės čia užsukti, ar kam bus įdomu?

Apmąstė Jonas ir antrą variantą – savo išsvajotą muziejų kurti nuosavos sodybos sklypo kampe, upių Širvintos ir Šešupės santakoje. Pro ten praeina Kudirkos Naumiestį apžiūrinėjančios turistų grupės. Visi planai pasikeitė tuomet, kai paaiškėjo, kad vandens tiekimo įmonei po pertvarkos nebebus reikalinga apgriuvusi vandens siurblinė. Taip netikėtai bulvių auginimo entuziastas aukcione nusipirko seną, muziejui tinkamą pastatą.

„Ilgai užtrukau, kol jį nupirkau, bet buvo verta stengtis“, – džiaugėsi agronomas. Jis neslėpė, kad siurblinė jam atsiėjo gana brangiai, nes pastatas – komercinės paskirties. Vyko net keli aukcionai, ir pagaliau labiau griuveną primenantis statinys ir žemės sklypas patogioje vietoje atiteko J.Valaičiui. „Permokėjau, bet man buvo labai svarbu, kad siurblinė būtų skirta būtent šiam tikslui – Bulvės muziejui“, – dėl sprendimo nesigailėjo vyras.

Sena nenaudojama vandens siurblinė po rekonstrukcijos tapo Bulvės muziejumi. J.Valaičio albumo nuotr.

Antram gyvenimui prikėlė pats

Kadaise Kudirkos Naumiesčio žmonėms tarnavusi vandens siurblinė per šiuos metus neatpažįstamai pasikeitė – dviejų aukštų pastato fasadas su apžvalgos aikštele jau dabar pražydo vyšnine spalva. Naujasis šeimininkas ištinkavo vidaus sienas, jas nudažė. Penkių metrų gylio pastato šachtą užpylė smėliu ir betonu, rūsyje įrengė virtuvėlę, kurioje lankytojai galės pasigaminti bulvių patiekalų. Visų šių darbų vyras ėmėsi pats, jam pagelbėjo sūnūs, geri žmonės.

Diplomuotas agronomas žinių bagažą kadaise gilino ir Dailės akademijoje, tad pats projektuoja ir Bulvės muziejaus erdves, kuria ekspozicijų vizualinį projektą. Bulvės paminklui jau turi parinkęs ąžuolą, augantį sūnaus Vytauto ūkyje Dzūkijoje. Iš tvirto medžio skaptuoti paminklą bulvei imsis pats Jonas. Meistras nori, kad kūrinys gražiai įsikomponuotų į muziejaus visumą: jau yra nužiūrėjęs dvi galimas vietas kiemelio prieigose.

„Matysiu, kur labiau tinka. Projektuojant man dar neprireikė profesionalo, kuris pateiktų savo idėjas, o aš jomis pasinaudočiau. Kreipčiausi į jį nebent tuo atveju, jei pats neįstengčiau vienos ar kitos situacijos išspręsti “, – teigė Bulvės muziejaus kūrėjas, kuris gerai žino, ko nori ir kaip jo svajonė turėtų atrodyti realybėje.

Eksponatai iš laukų

Viršutiniame muziejaus aukšte šeimininkas žada eksponuoti surinktus senovinius arklio pakinktus – plėškes, kamanas, vadeles ir kt. Čia, pasak Jono, ras vietą ir keli šimtai pasagų, kurias per 27 agronomo darbo metus jis surinko bulvių laukuose.

„Man pavyko surinkti nemažai pasagų. Ko gero, Lietuvoje nelabai daug kas galėtų pasigirti tokia kolekcija, kokią aš turiu“, – svarstė J.Valaitis. Kol kas pasagos saugomos jo šeimos muziejuje, įkurtame 1861 metus menančioje močiutės klėtyje.

Agronomui pačios brangiausios labiausiai sudilusios pasagos. „Negalvokite, kad aš jas kur nors nukabinau ar pirkau, jos visos surinktos iš žemės, iš laukų“, – savo kolekcijos svarbą pabrėžė jis.

Vyro tikslas – parodyti žmonėms tai, kas archajiška, sena. Tą, ką jis matė, su kuo užaugo. „Visa tai pats branginu ir ketinu kitiems parodyti“, – aiškino Jonas. Jis norėtų, kad atsilieptų visos Lietuvos agronomai ir kuriamam Bulvės muziejui prieinama kaina parduotų arba dovanotų bent po vieną eksponatą. Jonas baiminasi, kad senovės vertybės jau baigiamos išvežti į metalo laužą, todėl gausinti muziejaus ekspoziciją laikui bėgant bus vis sunkiau.

Bulvės pasitarnaus ir edukacijai muziejuje. J.Valaičio albumo nuotr.

Pristatys bulves

Pirmame aukšte šeimininkas planuoja įrengti ekspoziciją, pasakojančią bulvės raidos istoriją. Muziejaus kiemelyje rikiuosis naudota sena žemės ūkio technika, skirta bulvėms auginti. Dalis muziejaus erdvės bus skirta ir UAB „Šaka“ įkūrimui, veiklai įamžinti; savo kolegų, bendraminčių nuveiktiems darbams priminti.

Muziejaus kiemelis pasitarnaus įgyvendinant dar vieną Jono idėją. Vyras jau daug metų pats atlieka bandymus su bulvėmis, kasmet savo sklype ir UAB „Šaka“ laukuose augina įvairių jų veislių. O kitą vasarą bulvių laukelis atsiras ir Bulvės muziejaus kieme. Taip muziejaus lankytojai galės stebėti, kaip atrodo čia augančios įvairių veislių bulvės, o pasikasę norimų veislių gumbų, galės čia pat jų išsivirti, degustuoti.

Jau kitą vasarą aplinkui muziejų sužaliuos bulvių veislių pavyzdžių laukelis. J.Valaičio albumo nuotr.

„Be manęs bendrovėje neatsirado nė viena nauja bulvių veislė. Dabar jų tokia įvairovė, kad gali patenkinti kiekvieno skonį, bet kokius poreikius. Pats negaliu patikėti, kaip bulvės pasikeitė per 27 metus“, – stebisi prityręs agronomas. Pačioje pradžioje bendrovėje buvo auginamos kelių baltarusiškų veislių bulvės, o šiandien – beveik dvidešimties skirtingų veislių. Kiekviena bulvių veislė turi savo istoriją. Jonas prisimena, kad bulvininkystė pareikalavo iš jo didžiulės kantrybės ir laiko – naujos veislės bulves augindavo mažiausiai 3–4 metus ir tik tada nuspręsdavo, ar jos tinkamos Lietuvos sąlygomis, ar turės paklausą mūsų rinkoje.

Ar J.Valaičio šeima neprieštaravo, kad jis, užuot ramiai ilsėjęsis, ir toliau dirba? Pasak Bulvės muziejaus kūrėjo, jis – našlys, o abu sūnūs ūkininkai, auginantys ir bulves, jį visada palaiko.