Dvi drauges – kaunietę Laurą Garšvaitę ir alytiškę Jurgitą Mickevičienę – suvienijo bendra verslo idėja. Moterys augina aitriąsias paprikas bei kitokias daržoves ir prieskonines žoles, iš kurių gamina originalius, aštrumu išsiskiriančius pagardus, džemus, prieskonių mišinius ir marinuoja paprikas.
Anot ūkininkės L.Garšvaitės, idėja įkurti „Piprės“ ūkį ir pradėti gaminti lietuviams gana neįprastus produktus kilo bandant pasigaminti lietuvišką Gruzijoje labai populiaraus pagardo adžikos variantą.
„Tėtė, tarnaudamas Gruzijoje, buvo labai pamėgęs adžiką ir manęs paprašė pagaminti šį pagardą, pats vadovaudamas pirmiesiems bandymams. Taip buvo sukurta „Gardžika“ – produktas iš tėtės prisiminimų, davęs pradžią „Piprės“ ūkio atsiradimui“, – pasakojo L.Garšvaitė.
Šiandien „Gardžika“ – „Piprės“ ūkio pasididžiavimas, jo vizitinė kortelė. Aštrų gruziniškos receptūros pagardą, išsiskiriantį nepakartojamu skoniu ir aromatu, jau spėjo įvertinti ir pamėgti naujų skonių ieškantys pirkėjai.
„Gardžika“ – unikalus produktas, Lietuvoje neturintis analogų, kas paragauja – pamėgsta“, – džiaugėsi I.Mickevičienė. Lietuvos patentų biure vyksta „Gardžikos“ pavadinimo įregistravimo procedūra.
Pasikvietė draugę
„Mano specialybė nesusijusi nei su maisto technologijomis, nei su ūkininkavimu. Esu pedagogė vadybininkė. „Piprės“ ūkis – pomėgis, virtęs verslu“, – sakė Kauno rajone, Raudondvaryje, kultūros renginių projektų vedėja dirbanti L.Garšvaitė.
„Gardžikos“ sukūrimas buvo tik pirmas žingsnis, vedantis į ūkio steigimą. Aitriosios paprikos turguje buvo labai brangios, tad Laura nusprendė jų užsiauginti pati. „Paprikų užderėjo tiek daug, kad nežinojau, ką su tokia gausybe daryti. Nuvežiau Jurgitai, kuri puikiai gamino įvairius pagardus, marinavo daržoves, ir paprašiau iš jų ką nors pagaminti“, – dalijosi prisiminimais L.Garšvaitė.
Anot alytiškės, nors jos specialybė – verslo vadyba, ji visada mėgo gaminti valgyti, atrasti naują skonį, eksperimentuoti, pavaišinti kitus savo pagamintais patiekalais ir išgirsti jų įvertinimą, tad draugės pasiūlymą priėmė iš karto.
J.Mickevičienės įdėtas darbas pasiteisino, jos sukurti produktai artimiesiems ir draugams patiko. Draugės nusprendė daugiau eksperimentuoti ir savo gaminių su aitriosiomis paprikomis pasiūlyti įsigyti pirkėjams.
Aštroki, bet skanūs draugės sukurti produktai L.Garšvaitę paskatino žengti dar vieną žingsnį ūkio sukūrimo link – pasidomėti aitriųjų paprikų veislėmis, jų skonio savybėmis. Sėklų ūkininkė atsisiuntė iš Olandijos specializuotų sėklininkystės ūkių. „Iš smalsumo atsisiunčiau ir labai aštrių paprikų, buvo įdomu, kaip jos augs pas mus. Sulaukus derliaus ir paskaičius specializuotos literatūros, paaiškėjo, kad Lietuvoje šiltnamiuose aitriosios paprikos užauga didesnės nei šiltuosiuose kraštuose, tik dėl ilgos vegetacijos vos spėja sunokti“, – pasakojo ūkininkė.
Jokios chemijos
„Piprės“ ūkis įregistruotas 2013 metais, tačiau jo veikla – daržovių ir prieskoninių žolelių auginimas – prasidėjo porą metų anksčiau. Reikėjo įsirengti virtuvę, pasirūpinti indeliais, etiketėmis, surasti specializuotas parduotuvėles, prekiaujančias išskirtiniais gaminiais, kurių pirkėjai vertina rankų darbo produktus. „Piprės“ produkcijos galima įsigyti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių specializuotose parduotuvėse ir per internetinę prekybą.
Ūkininkė neslepia, kad pasiūlymų prekiauti „Piprės“ produkcija buvo sulaukusi iš didžiųjų prekybos centrų, tačiau atsisakė, nes dėl nedidelės gamybos apimties produkciją būtų tekę realizuoti žemiau savikainos.
„Ūkio sukūrimas buvo labai drąsus žingsnis, nes mūsų produktai išskirtiniai, specifiniai, kurių didelė dalis žmonių nevartoja. Pačioje pradžioje net patys artimiausi žmonės ir draugai gana atsargiai žiūrėjo į mūsų verslą, bandydami perspėti, kad gali nepavykti. Tokie produktai kažin ar atitiks lietuvių mentalitetą, esą mes ne šiltųjų kraštų gyventojai, kurių virtuvei būdingas aštresnis patiekalų skonis. Tačiau mūsų siekiai ir darbas pasiteisino, nes žmonės dabar atidžiau renkasi produktus, ieško išskirtinio skonio, kokybės. Mūsų produkcija gali drąsiai konkuruoti ir su didesniais analogiškos produkcijos gamintojais“, – apie įveiktus barjerus kalbėjo L.Garšvaitė.
„Piprės“ ūkio gaminiuose nėra spalvos, skonio stipriklių, dervų, E priedų. Didžiausi konservantai – druska ir actas. Anot L.Garšvaitės, nenaudojama ir jokios cheminės augalų apsaugos. Pastebėjus, kad kurį nors pipiriuką bando pulti ligos, jis išraunamas ir išmetamas. „Neturime ekologinio ūkinio statuso, nes reikia daug investicijų ir daug procedūrų atlikti, norint jį įregistruoti, tačiau mūsų produktai yra aukštos kokybės“, – teigė ūkininkė.
Darbas ištisus metus
Nors Kauno rajone, Raudondvaryje, įsikūręs „Piprės“ ūkis nedidelis, tik 30 arų, darbo netrūksta ištisus metus. Paprikos auginamos 6 arų šiltnamyje su įrengtu vietiniu šildymu, kuris naudojamas tik ekstremaliomis sąlygomis. Likusiame plote auga prieskoninės žolelės, daržovės – moliūgai, cukinijos.
Dabar, kai daugelis ūkininkų ruošiasi pailsėti nuo lauko darbų, L.Garšvaitė ir J.Mickevičienė rūšiuoja ir užsakinėja sėklas. Nuo gruodžio pabaigos iki vasario pabaigos šildomose patalpose vyksta sėjimas, daiginimas, daigelių pikiavimas į indelius. Balandžio pabaigos–gegužės pradžios paprikų daigeliai keliauja į šiltnamį.
Ūkyje auginama 14 rūšių aitriųjų paprikų (ypač aitrios ‘Red savana‘, ‘Trinidad Moruga Scorpion‘), kelių rūšių saldžiųjų paprikų, įvairių prieskoninių žolelių, moliūgų, cukinijų. Anot J.Mickevičienės, ūkyje kasmet užauginama apie 2 tonas paprikų.
Pirkėjams siūlomos 3 produkcijos rūšys – prieskoninės žolelės be druskos ir su druska, pagardai su daržovėmis ir džemas bei marinuotos aitriosios paprikos ir alyvuogės. „Piprė“ perka 4 rūšių neapdorotas alyvuoges ir pagal savo sukurtus receptus marinuoja.
„Kad sukurtum naują produktą, reikia nemažai eksperimentuoti. Internete gali rasti tik pagrindinių marinato ingredientų – acto, druskos proporcijas, o unikalų skonį jau tenka sukurti pačiam“, – pasakojo J.Mickevičienė.
Netrukus jau spėjusių išpopuliarėti svogūnų ir moliūgų džemų asortimentą papildys naujas – burokėlių su aitriosiomis paprikomis džemas.
Ateitį sieja su verslu
Kaip nepasiklysti milžiniškoje daržovių sėklų pasiūloje, kokias veisles pasirinkti, kad jos gerai augtų mūsų klimato sąlygomis ir turėtų skonio savybių, reikalingų įvairiems produktams kurti, draugėms padeda Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės mokslininkių konsultacijos. Daug patirties L.Garšvaitė ir J.Mickevičienė įgyja ir bendraudamos su pirkėjais, įsiklausydamos į jų poreikius ir pastebėjimus bei skaitydamos specializuotą literatūrą.
„Kol kas tai ne vienintelė mūsų veikla, tačiau ateityje šis verslas gali išaugti ir tapti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu“, – sutartinai kalbėjo abi draugės.
Rita KRUŠINSKAITĖ