Bendrovės nuotr.

Lapkričio pabaigoje pasaulyje minėta Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė. Jos tikslas – sutelkti pasaulinę bendruomenę kovai su nuolat didėjančiu bakterijų atsparumu antibiotikams. Mokslininkai šį reiškinį jau pavadino didžiausia XXI a. grėsme. Kasmet pasaulyje dėl ligų, kurių neįveikia jokie antibiotikai, nes jas sukelia vaistams atsparios bakterijos, miršta apie 700 tūkst., Europos Sąjungoje – apie 25 tūkst. žmonių.

Mokslininkų duomenimis, bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms skatina nepagrįstas ir neteisingas antibiotikų naudojimas medicinoje ir veterinarijoje. Todėl viena iš priemonių užkirsti kelią bakterijų atsparumo antibiotikams vystymuisi yra maistui auginamų gyvūnų sveikatingumo gerinimas ir jų gerovės užtikrinimas. Tiek ES, tiek visame pasaulyje, tai strateginis klausimas, kuriam skiriamas didelis dėmesys ir investicijos. Siekiama, kad ES taptų lyderiaujančiu regionu ir sektinu pavyzdžiu kitiems, sprendžiant mikrobų atsparumo antibiotikams sukeliamas problemas.

Bus reglamentuojama griežčiau

Europos Parlamentas ir Europos Taryba šių metų spalio 25 d. priėmė Reglamentą dėl veterinarinių vaistų, apibrėžiantį griežtas antimikrobinių vaistų registracijos, skyrimo profilaktikos ir metafilaktikos tikslais, reklamos sąlygas, taip pat veterinarijos gydytojų atsakomybę skiriant veterinarinius vaistus. Nors reglamento nuostatos įsigalios tik po trejų metų, daugelyje šalių jau dabar imamasi veiksmų antimikrobiniam atsparumui sumažinti. Lietuva – ne išimtis.

,,Ne kiekvieną gyvūno ligą reikia gydyti antibiotikais. Norint, kad vaistai būtų veiksmingi, juos reikia naudoti apgalvotai. Daugeliu atvejų gyvūnų ligų apskritai galima išvengti naudojant pažangias auginimo technologijas, aukščiausius gyvūnų gerovės standartus, pilnavertį šėrimą ir pan. Ne mažiau svarbu keisti ir ūkinių gyvūnų laikytojų, ir privačių veterinarijos gydytojų požiūrį į veterinarinių vaistų naudojimą“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT vadovo, nelaukiant kol įsigalios naujasis Europos reglamentas, veterinarijos gydytojų ir ūkinių gyvūnų laikytojų patogumui yra parengtos rekomendacijos, padėsiančios ne tik atsakingai naudoti antimikrobines medžiagas gyvūnams gydyti, bet ir prisitaikyti prie griežtėjančios atsakomybės. Taip pat parengtas ir veterinarijoje kritiškai svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo aprašas.

„Tikiuosi, kad šie du dokumentai padės ugdyti tvarų ir atsakingą požiūrį į veterinarinių vaistų naudojimą ir padės išsaugoti tam tikrų susirgimų gydymui kritiškai svarbių vaistų veiksmingumą. Pavyzdžiui, rekomendacijose nurodyta, kad kritiškai svarbioms priskiriamos medžiagos veterinarijoje būtų skiriamos tiktai vadovaujantis bakteriologiniais, jautrumo tyrimais arba veterinarijos gydytojas turėtų pagrįsti savo pasirinkimą“, – pabrėžė D.Remeika.

Parengti dokumentai yra integruota dalis jau šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano priemonių: bakterijų atsparumo stebėsenos programų, veterinarijos specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo, veterinarinių vaistų rinkos ir apskaitos kontrolės ir pan.

Turime atsparių bakterijų

Naujausios ataskaitos duomenimis, ES iš parduodamų antimikrobinių medžiagų daugiau nei 60 proc. skirta veterinarijai, tuo tarpu Lietuvoje – 39 proc. VMVT turima paskutinių penkerių metų patikrinimų statistika rodo, kad ir rimtų veterinarinių vaistų naudojimo pažeidimų mūsų šalies veterinarijos gydytojų ar ūkinių gyvulių augintojų veikloje pasitaiko itin retai.

„Lietuvoje antibiotikų suvartojimo veterinariniams tikslams statistika yra nebloga. Palyginti su kitomis ES valstybėmis – žemiau vidurkio. Tačiau žiūrint į bakterijų atsparumo stebėsenos duomenis, mūsų paveikslas ES toli gražu nėra geras. Pastebimas tam tikrų bakterijų atsparumas vaistams, kai kurios jų pasižymi dauginiu atsparumu, t. y. yra atsparios net kelioms antibiotikų rūšims“, – teigia VMVT vadovas.

Populiarėja išskirtinis ženklinimas

Mažinti antibiotikų naudojimą veterinarijoje gali paskatinti ir vartotojai, t. y. kiekvienas iš mūsų. Vis labiau populiarėja maisto produktų gamintojų iniciatyvos gyvūninę produkciją žymėti užrašais „Užauginta be antibiotikų“, „Vištų, kurios negydytos antibiotikais, kiaušiniai“ ir pan.

Šie užrašai nėra vien daug žadanti reklama, juos naudojantys gamintojai prisiima atsakomybę, kad visą gyvūno gyvenimą, nuo gimimo iki produkcijos pagaminimo, gyvūnas nebuvo gydytas antibiotikais.

„Nelaukdami, kol įsigalios naujasis reglamentas, ir norėdami tikslingiau skirti veterinarinius vaistus, parengėme Kritiškai svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje tvarkos aprašo ir Rekomendacijų dėl atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje įsakymų projektus. Tikimės, kad šie teisės aktai padės tikslingiau skirti ir naudoti veterinarinius vaistus gydant ūkinius gyvūnus“, – teigė VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Vilmos Rudokaitės, pagrindinis reikalavimas produktui, kuris ženklinamas panašiais užrašais, kad viso maistinių gyvūnų auginimo procese nebūtų naudojami antibiotikai. „Daugelis veterinarijos gydytojų ir vis daugiau ūkininkų bei gamintojų supranta antimikrobinio atsparumo problemą. Tad galime pasidžiaugti vis labiau populiarėjančia iniciatyva užauginti kuo daugiau gyvūnų atsisakant antibiotikų ir naudojant tik profilaktines priemones. Gyvūnų sveikatingumo tokiuose ūkiuose siekiama gerinant laikymo sąlygas, subalansuojant pašarus, naudojant įvarius papildus ar vitaminus, probiotikus“, – teigė V.Rudokaitė.

Pasak jos, taip auginami gyvūnai įgauna natūraliai stipresnį imunitetą ir gali išvengti labai daug infekcinių ligų. Gamintojo gaunama nauda taip pat nevienareikšmė. Visų pirma, efektyvi profilaktika padeda išvengti gana brangaus antibiotikų naudojimo, nes gyvūnų nereikia gydyti. Kita vertus, galimybė savo produkciją ženklinti išskirtiniais užrašais, taip pat svarbus stimulas.

„Veterinarijos gydytojams organizuojami specialūs mokymai ir kursai, kurių metu jiems suteikiamos gilesnės, naujausios žinios apie veterinarinių vaistų naudojimo alternatyvas, praktiniai gerosios praktikos pavyzdžiai, leidžia gerinti klinikinę praktiką. Panašūs kursai, skirti gilinti žinias apie antimikrobinių vaistų naudojimą, organizuojami ir smulkiesiems ūkinių gyvūnų laikytojams“, – tvirtino V.Rudokaitė.

Lietuvoje ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ dar naujovė – mūsų šalies gamintojų produkcija taip ženklinti pradėta tik nuo šių metų rugpjūčio mėnesio, tačiau ja aktyviai domisi tiek įmonės, kurios taip pat norėtų gaminti tokią produkciją, tiek ir vartotojai.

Šiuo metu savanorišką maisto produktų ženklinimą „Užauginta be antibiotikų“ su VMVT yra suderinę 3 mėsinių vištų (broilerių) auginimo ūkiai ir 1 vištų dedeklių ūkis. Dar 2 vištų dedeklių auginimo ir 1 mėsinių vištų (broilerių) auginimo ūkių prašymus ir pateiktus dokumentus šiuo metu nagrinėja VMVT specialistai.

V.Rudokaitės tikinimu, ypač atidžiai vertinama, kad užrašo „Užauginta be antibiotikų“ gamintojai nenaudotų, jei gyvūnams gydyti vis dėlto teko panaudoti antibiotikų. Tokiu atveju žymėti produkcijos minėtomis etiketėmis jau negalima.

„Sveikata yra bendra – ne atskira žmonių ir ne atskira gyvūnų. Tad ir mikrobų atsparumas antibiotikams yra mūsų visų problema. Reikia galvoti apie ateitį, nes praradę kai kurias antimikrobines medžiagas mes keliame riziką savo, savo vaikų sveikatai. Į šią problemą reikia žvelgti globaliai. Todėl VMVT siekia skatinti visas iniciatyvas, kurios padėtų situaciją Lietuvoje keisti teigiama linkme. Norime, kad mažėtų tiek antimikrobinių medžiagų sunaudojimas veterinarijoje, tiek ir vaistams atsparių bakterijų paplitimas mūsų šalyje. O vartotojai galėtų rinktis sveikiau, pagal naujausias technologijas užaugintų gyvūnų produkciją“, – teigė VMVT direktorius Darius Remeika.