Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Antrasis ŽŪR pirmininko rinkimų raundas

Balandžio 27 d. Kaune vyks neeilinis XVI Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) suvažiavimas, kurio metu bus antrą kartą renkamas šios žemdirbių organizacijos pirmininkas. Naujo vadovo prireikė todėl, kad į parlamentą išrinkome buvusį rūmų pirmininką Andriejų Stančiką, kuris dabar eina Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pareigas, ir vicepirmininką Bronių Markauską, paskirtą žemės ūkio ministru. Praėjusių metų gruodžio 14 d. vykusiame neeiliniame ŽŪR suvažiavime antrame ture po 24 balsus (iš 49 galimų) surinko du kandidatai – Jonas Talmantas ir Adolfas Jasinevičius , todėl buvo paskelbti nauji rinkimai. Tie patys pretendentai susigrums ir šį kartą. Abu jie atsakė į „Valstiečių laikraščio“ klausimus.

Apie konkurentą ir save

Kaip vertinate savo konkurentą į ŽŪR pirmininkus? Ar jau pastebėjote jo stiprybes ir silpnybes?

A.Jasinevičius: „J.Talmantas yra stiprus konkurentas. Energingas, aktyvus, tačiau neretai nesuvaldo emocijų, pasikarščiuoja.“

J.Talmantas: „Kiekvieną konkurentą reikia gerbti, nes niekada negali žinoti, kokį netikėtumą jis gali pademonstruoti. A.Jasinevičius yra geras pramoninių uogynų specialistas, tačiau mažiau žinių turi apie augalininkystę, pienininkystę ar daržininkystę.“

Kokios mintys užplūsta prisiminus lygiosiomis pasibaigusius rinkimus 2016-ųjų pabaigoje? Ar tikėjotės tokio rezultato? Ar dabar esate geriau pasirengęs?

A.Jasinevičius: „Tai buvo išskirtinis atvejis, nes abu surinkome po 24 balsus, tiesa, vienas tarybos narys nebalsavo. Manau, dabar rezultatas bus kitoks. Jaučiu, kad esu geriau pasiruošęs.“

J.Talmantas: „Pirmųjų rinkimų rezultatas mane nudžiugino. Atvirai pasakysiu, kad dabartinė ŽŪR administracija manęs nepalaikė. Tačiau šiandien esu geriau pasiruošęs, jaučiu, kad sulauksiu didesnio palaikymo.“

Nuomonė apie valdžią

Kaip vertinate naujosios valdžios veiklą žemės ūkio srityje?

A.Jasinevičius: „Iš esmės vertinu teigiamai, bet kai kuriuos sprendimus galėtų ir galėjo priimti greičiau. Suprantu, kad nenorima padaryti klaidų, kurių neišvengė praėjusios kadencijos Seimas ir žemės ūkio ministrai.“

J.Talmantas: „Pastangas vertinu pozityviai. Žemdirbiai labai daug tikisi, tačiau ministras visiems geras negali būti. Manau, artimiausiu metu galėsime įvertinti konkrečius darbus.“

Žemės ūkiui labai svarbus darbų tęstinumas. Ar Lietuvai įstojus į ES mūsų šalies žemės ūkio ministrai tęsė ankstesnės valdžios darbus?

A.Jasinevičius: „Įsiminiau gerą Kazio Starkevičiaus startą – įdiegtą ES paramą supaprastinta tvarka. Tiesa, blogai, kad parama buvo labai greitai išleista, o kai buvo atsitokėta, priimtas klaidingas sprendimas jos nebeskirti visiems gavusiesiems. O juk vieni gavo solidžią paramą, kiti – trupinėlius. Virginija Baltraitienė paliko neigiamą šleifą. Prisimenu dalykišką Jeronimo Kraujelio vadovavimą, o štai Kazimira Prunskienė žemdirbius išklausydavo, tačiau į jų patarimus neatsižvelgdavo.“

J.Talmantas: „Deja, tęstinumo nesilaikoma, kiekvienas bandė eiti savo keliu, kaip išmanė. Vieniems pavyko, kitus prisimename bloguoju. Gerai vadovavo K.Starkevičius. Matau, panašiai stengiasi dirbti dabartinis ministras B.Markauskas.“

Prognozės – nedėkingas darbas

Kokių pasikeitimų ūkininkai gali tikėtis po 2020-ųjų, kai EK, kaip planuoja, pakeis paramos žemės ūkiui sistemą?

A.Jasinevičius: „Prognozuoti sudėtinga, nes nieko konkretaus neskelbia ir EK. Pasikeitimų bus vien todėl, kad iš ES pasitraukia Didžioji Britanija, neaišku, kaip baigsis rinkimai Prancūzijoje ir dar keliose ES narėse. Esu įsitikinęs, kad tiesioginės išmokos išliks. Mes norėtume, kad liktų ir parama pagal Kaimo plėtros programą, nes Lietuva, palyginti su senosiomis ES narėmis, dar yra atsilikusi.“

J.Talmantas: „Manau, kad EK nedrįs imtis radikalių žemės ūkio paramos reformų. Tiek JAV, tiek kitos šalys žemės ūkį remia, nes kitaip ir negali būti. Dalyvaudamas pasitarimuose Briuselyje jaučiu, kad pagrindinės ES narės suinteresuotos žemdirbiams teikti paramą ir ateityje. Gal bus mažiau lėšų skiriama technikai įsigyti, mažesnis bus paramos intensyvumas.“

Po 4–5 sėkmingų metų, regis niaukiasi prognozės užsiimantiesiems augalininkyste, pieno gamybos ūkių sėkmė vartosi lyg čiuoždama amerikietiškaisiais kalneliais. Kažkada mokslininkų paraginti specializuotis ūkininkai vis dažniau imasi mišriojo ūkininkavimo. Ką jūs patartumėte savo kolegoms?

A.Jasinevičius: „Esu įsitikinęs, kad padėtis žaliavų rinkose bus tik sudėtingesnė. Daugiau naudos gautume žaliavas perdirbdami vidaus rinkoje. Kokia išeitis? Ne vien kurti mišrius ūkius, gal reikėtų pagalvoti apie įvairių formų augalininkystės ūkių kooperaciją su pieno bei mėsos gamintojais. Kitos išeities nėra ir uogų augintojams – reikia parduoti ne uogas, bet jau perdirbtus produktus. Žinoma, reikės nemažai investicijų.“

J.Talmantas: „Patirtis rodo, kad perspektyviausi yra mišrieji ūkiai – skirtingos šakos kompensuoja nuostolius. Tačiau neperlenkime lazdos. Kiekvienas ūkininkas turi pasirinkti efektyviausią veiklą, įvertinti visas aplinkybes. Pavyzdžiui, nenašiose žemėse galėtų kurtis mišrieji ūkiai, tačiau jeigu žemė yra tinkama auglininkystei, dirbtinai keisti ūkininkavimo būdo tikrai nereikia. Nustebčiau, jeigu Pasvalio ar Kėdainių rajonuose imtų kurtis pienininkystės ūkiai.“

Ar Lietuvoje turi galimybių išlikti iki 10 ha teturintys smulkieji ūkiai?

A.Jasinevičius: „Vienintelė išeitis – kooperuotis. Kitaip smulkieji ūkiai neišsilaikys. Arba ūkininkavimą pasilikti tik kaip papildomą veiklą.“

J.Talmantas: „EK leidžia paramos intensyvumą didinti iki 70 proc. Tai ir pasinaudokime tokia galimybe. Kitaip smulkieji ES parama negalės pasinaudoti, nes bankai jiems neskolina pinigų vien todėl, kad jie neturi užstato.“

Prisiminimai ir politika

Iki šiol ŽŪR vadovavo keturi pirmininkai. Apibūdinkite pagrindinius jų bruožus, kurio iš jų veikla jums artimiausia?

A.Jasinevičius: „Prof. Antanas Stancevičius buvo labai patriotiškai nusiteikęs aukštos moralės žmogus. Jonas Ramonas pagarsėjo diktatorišku vadovavimo stiliumi. B.Markauskas ir A.Stančikas buvo demokratiški, kompromisų ieškantys vadovai. Aš laikyčiausi pastarųjų vadovų diegtų principų.“

J.Talmantas: „Pirmasis ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius labai daug pastangų dėjo kooperacijai plėtoti, kad ūkininkai kuo daugiau produkcijos galėtų perdirbti. J.Ramono stichija buvo streikai, radikalūs veiksmai. Tolerantiškumu pasižymėjo B.Markauskas, o A.Stančikas daug kalbėdavo, tačiau konkrečių veiksmų pasigesdavau – jis nespėjo tapti tikru ŽŪR vadovu, žemdirbių interesų gynėju.“

Kokiai politinei partijai priklausote ar pritariate ir kodėl būtent jai?

A.Jasinevičius: „Nesu priklausęs jokiai partijai. Tiesa, 2000-aisiais į rinkimų sąrašą mane buvo įtraukusi Lietuvių tautininkų sąjunga.“

J.Talmantas: „Priklausau Lietuvos socialdemoktarų partijai, tačiau jeigu žemdirbiai mane išrinks ŽŪR pirmininku, tą pačią dieną šioje partijoje suspenduosiu savo veiklą. Kodėl įstojau būtent į ją? Siūlė ne viena partija, prieš pasirinkdamas ilgai svarsčiau, o jeigu ką nusprendžiu, savo žodžio nekeičiu.“

Jasinevičius

Adolfas Jasinevičius (gimė 1952 m. balandžio 30 d. Rokiškio r. Iciūnų kaime) – Lietuvos pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas.

Studijavo radioelektroniką Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute. Baigęs dirbo Vilniaus „Ventos“ mikroschemų gamykloje. Vėliau dirbo Lietuvos TSR vaisių ir daržovių ūkio ministerijoje, LTSR valstybiniame agropramoniniame komitete, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje ėjo inžinieriaus, ryšių su užsienio šalimis specialisto pareigas. Dabar ekologiškai augina juoduosius serbentus, vadovauja Gaižiūnų kaimo (Biržų r.) bendruomenei, yra ŽŪR tarybos narys.

Žmona Vida, sūnūs: Žilvinas ir Vytautas.

Talmantas

Jonas Talmantas (gimė 1959 m. rugpjūčio 14 d. Kelmės r. Vaiguvos kaimelyje, 11 vaikų šeimoje) – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas. Baigęs Gruzdžių tarybinį ūkį-technikumą dirbo Grinkiškio (Radviliškio r.) tarybiniame ūkyje, Šušvės kolūkyje (Kėdainių r.). Neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, vertėsi privačia veterinarijos gydytojo praktika.

1992 m. J. Talmantas įkūrė 3 ha ūkį, o 2003 m. išsinuomojęs žemės jau valdė per 1 tūkst. ha. Nuo 2008 m. liepos 11 d. eina LŪS pirmininko pareigas. Yra ŽŪR tarybos ir prezidiumo narys.

Žmona – Aida, sūnus Ovidijus, dukra Laura.

 

Rekomenduojami video