Roberto Patronaičio nuotr.

Koks yra grūdų pirkimo – pardavimo sutarčių teisinis reguliavimas Lietuvoje, kokie pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų ypatumai bei ką reikėtų žinoti grūdų augintojams, planuojantiems realizuoti grūdus?

Žemės ūkio produkcijos (grūdų) realizavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme (toliau – Įstatymas). Įstatymo nuostatos taikomos tiems ūkio subjektams, kurie perka žemės ūkio produkciją (grūdus) apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar viešojo maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) ją parduoti, tačiau jis netaikomas sandoriams, kai žemės ūkio produkcija (grūdai) perkama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, sandoriams, kai kooperatinė bendrovė perka iš savo narių jų pagamintą produkciją ir bankroto ar restruktūrizavimo bylų atveju.

Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad žemės ūkio produkcijos (grūdų) pirkėjas žemės ūkio produkciją (grūdus) gali pirkti tik sudaręs rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį su žemės ūkio produkcijos pardavėju. Sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos: 1) žemės ūkio produkcijos pavadinimas, numatomas pirkti kiekis, kokybės reikalavimai, kaina; 2) pirkimo ir tiekimo tvarka (periodiškumas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė ir, šalims susitarus, išankstinis užsakymas ir (arba) tiekimo grafikas, o parduodamam žaliam pienui – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė); 3) atsiskaitymo už patiektą žemės ūkio produkciją ir pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos ir tvarka (šios sąlygos privalo atitikti Įstatymų nustatytas); 4) šalių atsakomybė už žemės ūkio pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą; 5) šalių rekvizitai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 3D-874 „Dėl tipinių grūdų ir (arba) rapsų pirkimo -pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo” buvo patvirtinta tipinė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo- pardavimo sutartis su tipinėmis sąlygos. Šios tipinės sąlygos nėra privalomos, o yra pavyzdinio pobūdžio ir atlieka pagalbinę funkciją. Esant poreikiui, sutarties šalys taip pat gali nusistatyti kitokias nei numatyta tipinėse sutarties sąlygose tarpusavio teises bei pareigas, tačiau negali pažeisti bendrų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų sutarčių teisės principų. Su pavyzdine sutartimi galite susipažinti:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a1f90040703711e4becb8c56b1259a0e?jfwid=fhhu5mmmw

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją (grūdus) maksimalius terminus nustato LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 393, kurio 2.1 papunktyje nurodyta, kad :

už grūdus (kviečius ir jų mišinius su rugiais, rugius, miežius, avižas, kukurūzus, grūdinius sorgus, grikius, soras, kanarėlių lesalą (strypainių sėklas), kitus grūdus, taip pat rapsų arba rapsukų sėklas, ankštinių, aliejinių augalų ir daugiamečių žolių sėklas sumokama ne vėliau kaip:

– 50 procentų apskaičiuotos sumos – per 30 dienų nuo jų gavimo;

– kitos 50 procentų apskaičiuotos sumos – per 60 dienų nuo jų gavimo.

Tuo tarpu, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, kuriai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo terminų, terminai nustatomi šalių susitarimu žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse.

Taip pat nederėtų pamiršti, kad kiekvienai grūdų rūšiai yra nustatyti supirkimo ir tiekimo reikalavimų standartai – grūdų kokybės baziniai rodikliai, kurie naudojami atsiskaitymui. Jų sąrašas: http://www.vatzum.lt/uploads/documents/apktls/standartai.pdf.Žemės ūkio produkciją (grūdus) parduodantys asmenys turi vadovautis Žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3D-471 patvirtintu Grūdų, rapsų ir rapsukų sėklos priemaišų nustatymo aprašu (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.184E0942E337/asr), laikytis Žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 3D-95 patvirtintomis grūdų, jų produktų ir kitų produktų inventorizacijos, grūdų supirkimo ir (arba) perdirbimo įmonėse taisyklių (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.592A49E962EE).

Siekiant išvengti grūdų pirkėjo ir pardavėjo nesutarimų vertinant grūdų kokybę, pardavėjas ar jo atstovas (pvz., vairuotojas), atvežęs grūdus į jų supirkimo įmonę turėtų asmeniškai dalyvauti imant grūdų ėminį. Taip pat grūdų pardavėjai turi teisę:

  • stebėti grūdų ėminių ėmimą iš transporto priemonių;
  • stebėti grūdų kokybės rodiklių nustatymą;
  • gauti informacinį lapelį apie preliminarią grūdų kokybę;
  • nesutariant pakartoti tam tikrą kokybės tyrimą arba grūdų ėminio ėmimą iš transporto priemonės;
  • gauti grūdų ėminį su grūdų ėminio ėmimo aktu;
  • kreiptis į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistus regionuose arba Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją.

Detalesnė informacija ką daryti jeigu pirkėjas ir pardavėjas nesutaria dėl superkamų grūdų kokybės įvertinimo pateikiama čia: http://www.vatzum.lt/uploads/documents/apktls/lankstinukas_eminiu_emimas.pdf.